Monikos Janulevičiūtės ir Antano Lučiūno paroda „VANDENS ČIUOŽIKAI“ „Editorial“ projektų erdvėje

Rugsėjo 5 – 28 dienomis „Editorial“ projektų erdvėje veikė Monikos Janulevičiūtės ir Antano Lučiūno paroda „VANDENS ČIUOŽIKAI“.

Tol kol būsime pasiekiami, aš galėsiu tau pranešti detales.
Pasisuk į Paribio Adatos pusę ir išdžiuvusį tiltą. Matai, pelkę kertantis upelis sustoja.

Tyla įsivyrauja. Visa kimba, stringa ties įrašytomis mūsų susitikimo liekanomis ir pauzėmis. Kad ir kaip pažįstamos–gausiai persmelktos godumo–jos vargiai peržengiamos. Užmarštis ryja kalbų skambesį. Mes manėme, kad tai bus nepaliaujama. Vis dėl to, mes neišsunkiami, ir kiekvienas mūsų yra sambūris.
– J. Bugloss Joyweed

Galybės pragaišintų dalykų kvėpuoja ir atsitiesia. Skausmų ir gijimo procesai grąžina sąmonę. Kad ir per išdegintą žievę bet visvien nesustodami. Visų grakščių čiuožyklų ir bendradarbių išlikimas. Plūduriuoti ant kreminių pagalvių. Pakartotinai beįsirėžiančios garbanėlės ir primityvios gyvybės dėmelės. Paauksuotos aido kameros. Netirpios, bekrešančios jėgų talpyklos. Erdvėlaikio žymekliai, strėlių nuotolio izoliatai.

Mock–Cypress, glostydama/-s Lilly Fence:
OŽKARŪŠE MAŽULIUKE PAPLAUKIUI IR TIK UCH KO NENORI PASILIK
SKIEPYTA VYTINTA PERTRENKTA NUŠČIUVĘ KVIEČIO KARŠTSKYLĖ KAST DOKĄ GYLYN PIENE NUŠAŠĘ TRUPANTYS ŠIKNIAI PRASMEKDYT IŠVYT TUOS SUPISTUS IŠGAMAS ČIUOŽIKUS

Smiltelės dydžio mintys duria ir diegia gyvastį. Kūnai letėja ir dilgčioja. Gyvatvorės, krūmai, prūdai ir sodai ištveria. Sekvestruoja. Kikendami ir išsiviepę šuoliuoja per stiebelių, kotų ir sporų atspindžius, stoteles ir saugyklas.

Metuose gali tilpti bet koks sezonų skaičius. Visa yra gyva šilta rūkanota rasa. Intensyviai lipšni, pykinančiai saldi.

Menininkai dėkoja – Ievai Kabašinskaitei, Marijai Olšauskaitei, Karolinai Janulevičiūtei, Martynui Kazimierėnui, Mykolui Sinkevičiui, Jurgai Daubaraitei, Jonui Žukauskui, Dominykui Dauniui, Justei Žilionytei, Liudmilai Gnadenko.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela