Monikos Jagusinskytės paroda „Valgymo Ritas“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Iki spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) veikė Monikos Jagusinskytės paroda „Valgymo Ritas“.

– Ar panašu, kad man šakutės reikia? Mano sąžinės netemdo joks šešėlis, mano rankos švarios kaip šaltinio vanduo.

Ragana godžiai ranka valgo kiaušinienę. Tuo metu Vladas atneša Saulei laiškų ir vieną siuntos dėžę. Saulė laiškais nesusidomi, bet dėžę pasilieka, skaito atvirutę.

– „Nepamiršk mums paskambinti. Šilti linkėjimai, Taurės žvaigždynas.“

Saulė atidaro dėžę, o ten – liežuvis.

– Gudru!

– Kvaila.

– Kam trūksta žodžių?

– Mums trūksta kūno!

Monikos Jagusinskytės „Valgymo Ritas“ siekia tyrinėti bei pristatyti žmogaus kūno ir dvasios santykį su maistu per gimtojo krašto, Lietuvos gastronomijos istoriją ir kultūrą. Pasitelkusi šešias veikėjas bei priskirdama joms specifines savybes (Saulę, Bitę, Pelėdą, Žemaitę, Raganą ir Žmoną) ji kuria pasakojimą ir vaizduoja jų susirinkimą, kurio metu jos puotauja ir kalbasi. Veikėjų slapyvardžiai sufleruoja jų išgyvento laikotarpio dvasią, estetiką ir socialinius santykius. Šis pobūvis kiek kitoks nei įprasta, jo metu išgyvenamas susirūpinimas dėl gimtosios Žemės likimo, derlingumo ir gyvybingumo, atliekamos apeigos šioms savybėms sustiprinti.

M. Jagusinskytę maisto kultūra traukia nuo mažumės, kur ji atrasdavo šilumą ir dialogą. Valgių ruošimo procesuose, produktuose įžvelgdama charakterius, dermes ir priešpriešas, žavėdamasi valgomų objektų šokamu įvairiausių spalvų ir formų kupinu viliotiniu menininkė kuria savitą santykį per pasakišką, ritualinį veiksmą.

Net nebandant pabrėžti valgymas yra itin sensualus veiksmas. Menininkė, ieškodama maisto ir žmogaus kūno santykio pavyzdžių lietuviškoje kultūroje, atranda, kad nuo seniausių laikų erotizmai egzistavo kasdieniame žmonių gyvenime. Keldami netikras vestuves ar pusnuogiai sodindami agurkus, žmonės tikėjo, kad tai atneš kitą trokštamą sąjungą – alkanų burnų ir gero derliaus vaisių. Kūniški ryšiai tarp žmonių garantavo galimybę užsitikrinti sotumą ateityje, todėl meilė ir valgymas, kaip pamatiniai žmogaus egzistencijos ramsčiai, yra susieti ne tik daugialypiu šių dalykų panašumu, bet ir gilesniu, kone sakraliu ryšiu.

Monika Jagusinskytė (g. 1995) – menininkė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Pasitelkdama fotografiją, tekstą ir videomedijas menininkė fiksuoja žmogaus kūną kasdienybėje, jo nenutrūkstamą kaitą, susijusią su aplinka. Kuriamos kompozicijos – tarsi nesvarumo fazės, o riba tarp tikrovės ir sapno, grožio ir dūlėjimo išsklaidyta.

2021 m. M. Jagusinskytė įgijo Mados ir technologijų bakalauro diplomą Amsterdamo mados institute (AMFI). Šios studijos padarė didelė įtaką tolesnei jos kūrybai. Mados ir meno jungtis atsispindi autorės detalių, medžiagų ir tekstūrų pasirinkimuose, kai apdarai ir aksesuarai kuria ne tik estetinį, bet ir simbolinį, istorinį naratyvą.

Parodos kūrybinė komanda:

Kuratorė Milda Dainovskytė
Architektas Vladas Suncovas
Grafikos dizainerė Jonė Miškinytė
Architektūros įgyvendinimo koordinatorius Algirdas Jakas

Filmo kūrybinė komanda:

Scenarijaus autorė ir režisierė Monika Jagusinskytė
Atlikėjos Jonė Miškinytė, Ieva Rižė, Laura Marija Balčiūnaitė, Teklė Kavtaradzė, Kamilė Petruškevičiūtė, Inga Galinytė
Naratorė Monika Lipšic
Operatorius Ugnius Tuleikis
Šviesų dailininkai Adomas Kaikaris, Justinas Lipnickas
Scenografas Vladas Suncovas
Maisto dailininkė Živilė Lukšytė
Maisto dailininkės asistentė Ugnė Venckė
Kostiumų dailininkė Elma Zemlickaitė
Plaukų stilistė Jogailė Laurišonytė
Grimo dailininkė Dominyka Murauskytė
Montažo režisierius Jonas Juškaitis
Koloristas Matas Juškaitis
Kompozitorius Nikita von Tiraspol
Titrų dailininkė Jonė Miškinytė

Fotografijos: Gintautas Trimakas