Mobili galerija „Gaidys“ pristato Kristinos Ališauskaitės parodą „Greitieji akių judesiai“

2013 m. balandžio 29 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
GREITIEJI_AKIU_JUDESIAI

Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 19 val. Trakų g. 14. mobili galerija „Gaidys“ pristatys naujausių tapytojos Kristinos Ališauskaitės darbų parodą „Greitieji akių judesiai“. Galerija unikali tuo, jog neturi pastovios vietos ir kiekvieno menininko darbus eksponuoja vis kitoje, geriausiai jo kūrybą išryškinančioje erdvėje. Tad šįkart, bendradarbiaujant su DNB banku, ekspozicija bus surengta Trakų g. 14. Renginio, kuris yra Vilniaus dizaino savaitės dalis, metu galerija pristatys ir užrašinių su jaunųjų menininkų darbų atvaizdais seriją.

Pateikdama savo naujausius kūrinius, Kristina Ališauskaitė, leidžia žiūrovui klaidžioti jos pasąmonės labirintais ir taip kviečia prisiminti savas, galbūt jau užmirštas ar atidžiau ne analizuotas patirtis.

Greitieji akių judesiai arba penktoji miego fazė tyrinėtojų įvardijama kaip būsena, kai žmogus mato ryškiausius vaizdinius ir būtent šios fazės metu patirtus įvykius geriausiai prisimena pabudęs. Tačiau vis tiek neatkartoja tų vaizdinių taip ryškiai, o šie bundant blėsta, išlieka tik apytikriai sapno atsiminimai.

Iracionalus ir sunkiai apčiuopiamas sapnų fenomenas domino mokslininkus ir menininkus nuo senų laikų bei toks pat sunkiai apčiuopiamas išlieka ir mūsų laikais. Diskutuojama ar sapnai tai raktas į gilesnį žmogaus pažinimą, jo iracionalių ir užslopintų troškimų pasaulį ar galbūt tai tik beprasmiški dariniai, šalutiniai sąmonės produktai, kurių miego metu atsikratoma, jog būtų įmanoma reikiamai funkcionuoti pabudus.

Kristinos Ališauskaitės nuomone sapnų pasaulis vertas atidesnio žvilgsnio. Tačiau menininkė atitolsta nuo psichoanalitinio žvilgsnio ir neišreiškia pernelyg asmeninio savianalizės gesto. Ji žvelgia iš distancijos ir stengiasi atkurti sapno atmosferą. Jos paveiksluose sutinkamos patirčių nuotrupos, sustingdytos akimirkos. Atskiri kadrai jungiasi į bendros istorijos neturinčią, chaotišką visumą.

Paveiksluose sutinkami kasdienės realybės elementai, tačiau jie patekę į neįprastą erdvę. Kai kur galime atpažinti pažįstamą sceną, tačiau atšiauri ir bauginanti erdvė ir sustingdytos emocijos verčia pasijausti ne itin patogiai. Kituose paveiksluose minimalioje erdvėje esantis objektas veikia kaip ženklas ar nuoroda. Ališauskaitė remdamasi individualiomis patirtimis provokuoja žiūrovą įsitraukti į klaidų vaizdinių labirintą ir atrakinti savo prisiminimų klodus.

Nors tapytojos darbams netrūksta poetiškumo ir mistikos, juose galima įžvelgti ir socialinių užuominų. Menininkei rūpi tyrinėti konkrečiai patiriamos ir įsivaizduojamos realybės ribas ar jų susipynimą. Menininkė klausia kiek įsivaizduojama realybė ir sapnuojant patiriami vaizdiniai svarbūs mūsų gyvenime? Gal tai vienintelis momentas kada galime būti iš tiesų laisvi ir nepriklausomi nuo aplink mus sukonstruotų taisyklių?

Paroda veiks iki gegužės 12 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *