Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“ galerijoje „Atletika“

2020 m. spalio 14 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Spalio 6 – 15 dienomis sostinės galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) veikia menininko Mindaugo Gapševičiaus paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“.

„Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“ yra personalinė Mindaugo Gapševičiaus paroda, kuriama bendradarbiaujant tiek su mikroorganizmais, tiek su skirtingų sričių profesionalais, pavyzdžiui, su mokslininke Aukse Gaižauskaite (mikrobiologija), menininkais Antanu Gerliku (stiklas) ir Laura Kaminskaite (parodos dizainas ir stiklas), kuratoriumi Valentinu Klimašausku ir kitais.

Pagrindinė parodos ir prieš ją vyksiančių kūrybinių dirbtuvių „Kaip suasmeninti jogurtą?“ tema – estetinio patyrimo priklausomybė nuo suvartotų produktų. Šioje parodoje tyrinėjama, kaip tam tikri produktai (šios parodos atveju – konkretūs mikroorganizmai (bakterijos): Lactobacillus spp., Streptococcus spp., Leuconostoc spp.) veikia mūsų mikrobiotą – žarnyne gyvenančių įvairių mikroorganizmų populiacijas, prisidedančias prie bendros žmogaus organizmo gerovės ir galimai darančias įtaką estetiniam patyrimui.

Šis projektas yra procesualus, o auditorija – labai svarbi jo dalis: vartodami mikroorganizmų prisotintus produktus, žiūrovai parodos metu turės galimybę keisti savo mikrobiotą, potyrius, juos stebėti. Į klausimą, kas tokiu atveju yra šios parodos kūrinys, menininkas M. Gapševičius atsako, kad jei nekreiptume dėmesio į sukurtus artefaktus, meniniu kūriniu galėtų būti laikoma interaktyvi terpė tarp žmonių ir mikroorganizmų. Laikas ir patyrimas taip pat yra svarbūs šio projekto elementai ir gali būti siejami tiek su tokiais meniniais judėjimais ir stiliais kaip Fluxus ar reliacinė estetika, tiek su šiuo metu itin populiaria mėgėjų gamintojų kultūra – gana įprasta namuose gamintis fermentuotus pieno produktus, duonos raugą ar fermentuotą arbatą.

Anot M. Gapševičiaus, be mikrobiotos įtakos estetiniam suvokimui, šiam projektui svarbus ir tiesioginis žiūrovo įsitraukimas į projektą, naujų žiūrovo patirčių įtraukimas į meninę kūrinio vertę ir vis kintančios meno sampratos sklaida. Kuo labiau žiūrovas įsitrauks į naujų patirčių vystymą su menu susijusiose veiklose, tuo labiau aktualizuosis ir šiuolaikinio meno diskursas.

Mikrobiologė A. Gaižauskaitė šiame projekte padėjo izoliuoti tam tikrus pasirinktus mikroorganizmus. Anot jos, probiotikų, visuomenėje žinomų kaip „gerųjų bakterijų“, savybės tiriamos jau daug metų. Gana neseniai atliktuose tyrimuose mokslininkai atskleidė, jog žarnyno bakterijos gali netiesiogiai prisidėti ir prie žmogaus emocinės savijautos, nuotaikos valdymo. Tikslingai vartodami tam tikrus maisto produktus, turinčius probiotinių bakterijų, galime bandyti savarankiškai reguliuoti probiotikų kiekį organizme. Tačiau mokslininkė perspėja, jog šie procesai nėra tokie paprasti kaip atrodo, tad viską turėtume vertinti atsargiai.

Mindaugas Gapševičius (g. 1974) gyvena ir kuria Berlyne ir Vilniuje. Jo kūriniai kvestionuoja mašinų kūrybingumą, tačiau nedaro prielaidos, kad žmogus yra vienintelė kūrybinė jėga. 1999 m. jis baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2016 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį Londono Goldsmiths universitete. Nuo 2015 m. yra Bauhauzo universiteto Veimare dėstytojas.

Kartu su kitais Gapševičius įkūrė Institutio Media – pirmą lietuvišką medijų meno platformą (1998 m.), taip pat kylantiems menininkams skirtą europinį Migruojančių meno akademijų tinklą (2008 m.). Kartu su kolegomis iš TOP asociacijos inicijavo pirmąją bendruomeninę biolaboratoriją TOP Berlyne (2016 m.). 2019 m. jis įkūrė Alt lab – nedisciplininių tyrimų laboratoriją Vilniuje.

Gapševičiaus kūriniai buvo rodyti Ars Electronica festivalyje Lince (2019, 2020), Nacionalinėje dailės galerijoje ir MO muziejuje Vilniuje (2019), Piksel festivalyje Bergene (2018), RIXC meno ir mokslo festivalyje Rygoje (2016), Pixelache festivalyje Helsinkyje (2015 ir 2016), Pixxelpoint festivalyje Nova Goricoje (2014), KUMU muziejuje Talline (2011).

Paroda įgyvendinta bendradarbiaujant su

Aukse Gaižauskaite (mikrobiologija)
Antanu Gerliku (stiklas)
Laura Kaminskaite (parodos dizainas, stiklas)
Valentinu Klimašausku (kuravimas)

Kiti dalyviai:

Bon Alog (videomontažas)
Tristen Bakker (anglų kalbos redagavimas)
Juris Dunovskis (stiklas)
Mark Eckstrand (stiklas)
Alanas Gurinas (kamera, garsas)
Brigita Kasperaitė (videomontažas)
Nerijus Kėblys (grafinis dizainas)
Mantas Rimkus (grafinis dizainas)
Martin Schied (elektronika)
Bevan Taka (stiklas)
Adomas Žudys (3d modeliavimas)

Organizatoriai:

Institutio Media, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

Paroda „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“. Pagrindinė salė

Parodos „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“ instaliacija, „Stiklinės talpos“ (Glass Containers). Lydyto stiklo talpos pripildytos įvairių rūšių kombuča, kuri skiriasi skirtingais ingredientais ir mikroorganizmais. Priklausomai nuo siekiamų potyrių galima pasirinkti vienokios ar kitokios rūšies kombučą. Instaliacija skatina žmones stebėti savo savijautos pokyčius vartojant skirtingus fermentuotus gėrimus.

Parodos „Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“ instaliacija. „Stiklinės talpos“ (Glass Vessels). Instaliacijoje – pūsto stiklo talpos su įvairiais jogurtais iš skirtingų bakterijų, pvz., Lactobacillus reuteri, Streptococcus thermophilus, Bifidobacterium lactis, Leuconnostoc spp., ir jų deriniais. Priklausomai nuo nuotaikos ir pageidaujamų potyrių, galima vartoti vieną ar kitą jogurtą. Instaliacija skatina žmones stebėti savijautos pokyčius vartojant produktus su įvairiais mikroorganizmais.

„Stiklinės talpos“ (Glass Vessels). (Detalė)

Instaliacija „Stikliniai indai“ (Glass Vessels). Detalė

Instaliacija „Stikliniai indai“ (Glass Vessels)

„Stikliniai indai“ (Glass Vessels)

„Stikliniai indai“ (Glass Vessels)

„Stikliniai indai“ (Glass Vessels). Indas su jogurtu iš Bifidoba ir Streptococcus spp. bakterijų

„Stiklinės talpos“ (Glass Containers). Žalios arbatos kombuča

„Stiklinės talpos“ (Glass Containers). Žalios ir juodos arbatų kombuča

Šaukštai instaliacijoje „Stikliniai indai“ (Glass Containers)

„Mikroorganizmai ir jų šeimininkai“ (Microorganisms & Their Hosts). Video filme Auksė, Mindaugas ir Valentinas diskutuoja apie tai, kokį poveikį daro vartojami fermentuoti produktai. Siūloma naujai pažvelgti į žmogaus ekologiją kvestionuojant mikrobiomos poveikį, tiriant savarankiškos terapijos strategijas ir patiriant meno kūrinį kartu su besikeičiančioms aplinkos sąlygoms. Kaip galime stebėti savo mikrobiomą? Ar esama priklausomybės tarp to, ką valgome, kaip elgiamės ir ką galvojame? Nuoroda į video: https://www.youtube.com/watch?v=rDd4sW8UO2o

„Tiesiosios žarnos žvakutė“ (Rectal Candle). Instaliacijoje rodoma kapsulė, matuojanti ir bevieliu ryšiu perduodanti duomenis apie žmogaus tiesiosios žarnos pH. Tokiu būdu ji padeda stebėti mikrobiomos būklę ar savijautos pokyčius laikantis skirtingų dietų. Objektas tyrinėja ryšį tarp kintančios mikrobiotos ir žmogaus savijautos.

„Tiesiosios žarnos žvakutė“ (Rectal Candle). Instaliacijos detalė, piliulė

Instaliacija „Mikrobų terapijos pasiūlymas“ (Proposal for Microbial Therapy). Talpa su jogurtu iš Streptococcus spp.

Instaliacija „Mikrobų terapijos pasiūlymas“ (Proposal for Microbial Therapy). Elektroninis prietaisas, matuojantis jogurto rūgštingumą ir siunčiantis duomenis internetu

Instaliacija „Mikrobų terapijos pasiūlymas“ (Proposal for Microbial Therapy). Ekranas, rodantis jogurto su Lactobacillus reuteri bakterijomis rūgštingumą

Instaliacijos „Mano bendradarbiavimas su bakterijomis gaminant popierių“ (My Collaboration With Bacteria for Paper Production) detalė iš „pasidaryks pats“ tipo laboratorijos.

„Mano bendradarbiavimas su bakterijomis gaminant popierių“ (My Collaboration With Bacteria for Paper Production). Rinkinį sudaro įrankiai, skirti patirti ryšį tarp mikroorganizmų: pirmuoju atveju auginamas SCOBY, o antruoju – izoliuojamos Acetobacter bakterijos iš SCOBY, siekiant jas auginti atskirai nuo kitų bakterijų. Įrankių rinkinyje permąstomi simbiotiniai ryšiai, patiriami eksperimentuojant su gyvais mikroorganizmais ir negyvais komponentais.

Instaliacijos „Mano bendradarbiavimas su bakterijomis gaminant popierių“ (My Collaboration With Bacteria for Paper Production) detalė su išdžiūvusiu SCOBY

Instaliacijos „Mano bendradarbiavimas su bakterijomis gaminant popierių“ (My Collaboration With Bacteria for Paper Production) detalė su izoliuotais mikroorganizmais iš kombučos arbatos

Instaliacija „Mikrobų terapijos pasiūlymas“ (Proposal for Microbial Therapy) – stiklinės talpos su jogurtu, specialūs elektroniniai prietaisai. Stiklinėse talpose pateikiamas skirtingų rūšių jogurtas – su Lactobacillus reuteri bakterijomis bei su Streptococcus thermophilus bakterijomis. Vieną-dvi savaites vartojant vieną ar kitą jogurtą, jis turėtų skirtingai paveikti žmogaus savijautą. Pavyzdžiui, jogurtas su Lactobacillus reuteri bakterijomis turėtų sustiprinti empatijos jausmą, o jogurtas su Streptococcus thermophilus turėtų padėti žmonėms, kurių organizmas netoleruoja laktozės. Papildomai suteikiami elektroniniai prietaisai informuoja vartotoją apie jogurto pH ir leidžia numanyti, kiek laiko jis buvo fermentuojamas. Šiais objektais kvestionuojama žmogaus ekologija, mikrobiomos poveikis žmogui ir savarankiškos terapijos strategijos.

Nuotraukos: Andrej Vasilenko

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *