Meninė erdvė „GOViT-20“ Narvaišių kaime
artnews.lt
Kleopo draugijos iniciatyvą, parėmus Lietuvos kultūros tarybai, 2020 metų rudenį, Plungės rajone, Narvaišių kaime, buvo suformuotą meninė erdvė GOViT-20. Šią erdvę sudaro keturi skulptūriniai objektai, kurie pasižymi ne tik išorinės, bet ir vidinio tūrio panaudojimo akcentais. Meninę kompoziciją virtualiai galima apžiūrėti tiesioginių transliacijų metu. Objektai sukurti 2009-2017 metais, o prieš įsikurdami meninėje erdvėje buvo rodomi skirtingose vietose, vakarų Lietuvos regione: Klaipėdoje, Kurtuvėnuose, Plungėje, Salantuose. Meninių objektų autoriai yra profesionalūs Lietuvos meno kūrėjai priklausantys tai pačiai 1970-1980 metais gimusių menininkų kartai: Danas Aleksa, Darius Vaičekauskas, Salvijus Kulevičius, Mindaugas Lukošaitis, Gintautas Lukošaitis, Juozas Laivys ir Tomas Danilevičius. Didžioji dalis jų gyvena atokiau nuo stambiųjų Lietuvos kultūros telkinių, tačiau kūriniuose reiškiamos tematikos neapsiriboja provincialumu. Čia pakankamai taikliai išsakomas požiūris į bendresnes aktualijas, o personalijų, nuomonių ar nuotaikų niuansais netampa dominuojančiais. Po pastatymo atsitikusios trauminės kūrinių istorijos, juos apjungia ir visumoje papildo bendrą pasakojimą apie konkrečių kūrinių egzistenciją. Naratyvinė informacija kūriniuose iliustruoja laikmetį, kuriame fiksuojamas ir paryškinamas meno santykis su visuomene ir jos institucijomis.
Skulptūrinių objektų sukūrimo aplinkybės, įvietinimo situacijos, ir tikslinės auditorijos pakankamai skirtingos, tačiau GOViT-20 meninėje erdvėje tai apsijungia kaip išbaigtas, vientisas rinkinys. Ši erdvė užpildoma neatsitiktiniais eksponatais, kuriuos galima bendravardiklinti pagal eksponavimo arijalą, ir žanrinę specifiką. Išgryninta kolekcija pabrėžtinai reflektuoja konceptualias tendencijas Lietuvos vaizduojamajame mene. Skulptūrinių objektų, kuriuos galima apžiūrėti netik iš išorės, bet ir įeiti jį jų vidų pasaulinėje vaizduojamojo meno praktikoje nėra gausu. Todėl net keturių, panašios intencijos ir to pačio laikotarpio artefaktų sankaupa vienoje vietoje yra išraiškingas faktas. Atokioje vietovėje, suformuota meninė erdvė veikia, kaip vaizduojamojo meno koncentratas periferijoje. Konkrečių kūrinių sankaupa meninėje erdvėje perskaitoma, kaip naujai atverstas šių objektų egzistencijos kartu puslapis. Tiesioginis informacinis srautas transliuojamas iš meninės erdvės prieinamas visiems, ir leidžia manyti, kad meno mylėtojai ar tyrinėtojai, galimai vėl atras, perpras ir išragaus šį patiekalą.
Kalbant apie GOViT-20 Lietuvos meninio lauko kontekste, reiktu pažymėti jog abiejų Lietuvos sostinių – Vilniaus ir laikinosios sostinės Kauno, kūrėjai bendrąja prasme, labiau orientuojasi į postkolnijistinių valstybių diktuojamą, galimai pelningesnį kūrybinį diskursą vakaruose, o Alytaus meno fenomenas dairosi į socialistinius rytus, todėl meninė erdvė GOViT-20 šioje situacijoje išsiskiria kaip autonomiškai suformuota trajektorija, nepriklausomai kelianti lokalumo klausimus globalizacijos akivaizdoje. Jos originalumas pasireiškia per regione adaptuojamą šiuolaikiškumą ir kultūriškai skurdaus lauko sodrinimą nesitikint ypatingo derliaus. Meninis entuziazmas šiuo atveju remiasi patvarumu, kas leidžia pastebėti jog tolimi ideologinių tendencijų atspalviai gali būti nublukinami iki pirminį inspiracijos šaltinį identifikuojančių paviršių.
Erdvės įvardijimas „GOViT-20“yra sukonstruotas remiantis kūrinių pavadinimų pirmų raidžių junginiu: G141K1, OBSKURA, VALDOVŲ RŪMAI, TANKAS. Skaitmuo „20“tai nuoroda į 2020 metus, o „i“ įsiterpia kaip internetinio informacinio išmanumo galimybė, suteikianti prieigą kūrinius stebėti internete. Tokiu būdu deklaruojamas prieinamumo principas visiems Lietuvos ir viso pasaulio žiūrovams. Skaitmeninių technologijų pagalba meninė erdvė tampa matoma išoriškai, bet lieka vizualiai nepasiekiama iš vidaus. Reprodukuojant objektų išorę dar kartą pabrėžiama pozicija jog pilnavertiškai suprasti šiuos kūrinius galima tik apsilankius konkrečioje lokacijoje ir tik užeinat ar išeinant iš jų vidaus.
Nors ši meninė erdvė yra skirta suvokti lokaliai, tai nereiškia jog ji negali būti interpretuojama virtualiai. Pavyzdžiui, internetiniame tinkle įvedus paieškos žodį „GOVIT“aptinkame jog Indonezijoje jis perskaitomas kaip maisto papildas vaikams iš specialių sagoninių grūdų. Šio papildo esmė – įvairių mitybos problemų bei vaiko vystymosi klausimų sprendimas, remiamasi netinkama mityba, nutukimu, diabetu ar per dideliu cholesterolio kiekiu kraujuje. Kaip tinklaraštyje (2013 07 29) pažymi Anastasia Damayanti, „Indofood CBP“ Mitybos ir specialaus maisto vadovė „fX Sudirman“ Džakartoje ; Govit “paskatino mūsų susirūpinimas pamatyti vaikus, kurie mėgsta užkandžiauti nesveiku maistu. Tuo tarpu vaikams reikia daug maistinių medžiagų ir vitaminų, kad palaikytų jų augimą“.
Baigiant šį pasakojimą apie meninę erdvę GOVit-20, dar galima paminėti jog ji sukomponuotą unikalioje, pasaulyje analogų neturinčioje Meno kūrinių kapinių aplinkoje, kuri nuolat pildoma profesionalių menininkų saviraiškomis. Bendroje landšaftinėje kompozicijoje kūriniai turintys vidinės erdvės akcentų susižaidžia su kitais jau ankstesniais metais gamtoje instaliuotais žinomų autorių objektais. Tokių būdu šios dvi erdvės persipina tarpusavyje bei praturtina viena kitą. Netgi būdama santykyje su kita erdve GoOViT-20 išlieka išbaigta kolekcija.
Kleopo draugijos info