Mato Janušonio paroda „Dangaus kūnas“ Audiovizualiųjų menų centre Alytuje

Iki spalio 25 d. Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje Alytaus sinagogoje) (Kauno g. 9, Alytus) veikia Mato Janušonio paroda „Dangaus kūnas“.

„Parodoje „Dangaus kūnas“ pristatau savo piešinius, skulptūras bei instaliacijas, kurios šioje erdvėje įgauna kiek kitokį atspalvį nei įprastai.

Audiovizualiųjų menų centras (buvusi Alytaus sinagoga) turi stiprų kontekstualų krūvį, kuris ir padiktavo parodos idėją. Pats faktas, kad erdvė anksčiau buvo maldos namai, nebuvo mano atspirties taškas, bet būtent tai, kad vieta pakeičia pirminę savo paskirtį ir išvaizdą, tapo mane dominančiu aspektu. Šios vietos transformacija tarsi atriša rankas ir jau leidžia galvoti apie tolimesnes transformacijas ir vaizduotėje gimstančius naratyvus.

Pats parodos pavadinimas „Dangaus kūnas“ sufleruoja, kokią transformaciją noriu atlikti aš. Sakrali erdvė bet kuriuo atveju verčia pagalvoti apie kažką nežemiško, apie tai, kas ten – danguje. Bet danguje yra ir kiti dalykai: astronominiai kūnai, žvaigždės ir kiti dar neatrasti reiškiniai. Apie abu šiuos dalykus aš realiai nieko nežinau, tačiau savo kūriniuose galiu paspėlioti ir paieškoti galimų atsakymų.
Savo kūriniuose dažnai galvoju apie „širdį“ ir „protą“, taip pat dirbu gamtos ir mechanikos sinergijos temomis. Kūryboje dažnai remiuosi buityje naudojamais daiktais, išryškindamas mane dominančias jų savybes, kuriu instaliacijas arba perkonstruoju objektus, keisdamas proporcijas ar žaisdamas su medžiagiškumu. Šioje parodoje daugiausiai akcentuoju mintis apie unikalumą ir universalumą, kaip jie vienas be kito negali egzistuoti.

Kūriniuose matomi labai intymūs dalykai, kaip žmogaus širdis arba mano pirštų antspaudai, kurie turėtų nurodyti į asmenines patirtis ir unikalius dalykus, tačiau mano pasirinkta prieiga prie šių dalykų yra visiškai nuasmeninta. Pavyzdžiui, kūrinyje „Vartai“ yra naudojama medicinos tikslais sukurta širdies darbo sutrikimus demonstruojanti vinilinė plokštelė, kurioje daktaras pasakoja apie sutrikimus. Jis apie širdį kalba taip, lyg tai būtų bet kuris kitas organas – grynai moksliškai. Tai veda į universalumą, bendrumo jausmą, tačiau asmeninis santykis su kūriniu išlieka ir neišvengiamai atsigręžiama atgal į save.

Semantiškai žvelgiant:
„Universal“ – (būdv.) 14 a. pabaiga, „susijęs su kažko nurodyta visuma; pasitaikantis visur“. (žr. Universe).
„Universe“ (daiktav.) 1580 m., „visas pasaulis, visi žmonės, kosmosas, esamų dalykų visuma“, pažodžiui „virto į vieną“.

Taigi, kūriniuose persipinančioms asmeniškumo ir universalumo idėjoms, apsijungiant su Alytaus sinagogos erdvės padiktuotais kontekstais, kuriu siurrealistinę jungtį tarp žemės ir dangaus.“

Matas Janušonis

Fotografijos: Matas Janušonis