Marijos Rinkevičiūtės-Špakauskės paroda „Tylus matymas“ VDA galerijoje „Artifex“

Iki balandžio 12 d. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) veikia Marijos Rinkevičiūtės-Špakauskės paroda „Tylus matymas“.

Maždaug prieš metus, kai susipažinau su Marija Rinkevičiūte-Špakauske, ji studijavo tapybą Briuselio Karališkojoje menų akademijoje. Marijos studijos erdvėje atradau jos kūrybą: mane akimirksniu nustebino jos paveikslų ir instaliacijų vizualinė galia, naudojant paprastas medžiagas ir neutralią spalvų paletę. Praėjus metams, ji paprašė manęs parašyti keletą žodžių apie jos kūrybą savo personalinei parodai.

Tylus matymas

 Marijos kūrybiniame procese dominuoja tapybinė raiška, tačiau menininkės matymas, regis, persikelia į erdvę ir kuria tam tikrą atmosferą visoje parodos struktūroje. Ši aplinkos dvasia primena tai, ką senovės graikai vadino genius loci: vietos aurą, arba energiją, kurią skleidžia tam tikra erdvė. Kiekviename menininkės kūrinyje, kad ir kokie autonomiški jie būtų, slypi pasakojimas, iki galo taip ir neatsiskleidžiantis, kuriantis latentinę būseną. Jos neįmanoma aprašyti, bet galima justi.

Šią mintį perteikia „Tylus matymas“: kai žvilgsnis nurimsta, stebint kraštovaizdį tyloje, net jei tas kraštovaizdis čia yra įtrūkęs ar susilankstęs.

Menininkės kuriamas emocinis klimatas, sustiprintas bendrų kompozicinių sprendimų –   vertikalumo ir baltos spalvos (Azijos kultūrose simbolizuojančios skaidrumą, vaiduoklius ir gedulą) kalba apie būtį ir pamirštas istorijas, paliekančias pėdsakus.

Marijos meninės praktikos esmė slypi medžiagiškumo tyrinėjimuose, kuriuose abstraktūs motyvai ir gestai susipina su egzistenciniais atspalviais. Savo kūryboje ji naudoja vašką, gipsą, drobę, popierių, dulkes ir aplinkoje rastus objektus. Šias medžiagas veikdama, menininkė kuria paslapčių kupinus įspaudus, tapybos kūrinius ir skulptūras. Žvelgiant į Marijos kūrybą žiūrovui dažnai tenka kontempliuoti subtilią skirtingų medžiagų skaidrumo, trapumo ir matiškumo sąveiką. Ji juntama stebint paviršių įtrūkimus, kurie yra menininkės (kartais) brutalaus elgesio su drobe rezultatas, tarsi ardantis monochrominį foną. 

Marija žvelgia į tapybą kaip į plokštumą atsitiktinumams, kurioje intuityvus gestas kuria dialogą su subtiliu dažo užtepimu. Menininkės kūryba peržengia tapybos medijos ribas – ji gilinasi į tūrį, kuris yra esminis jos kūrinių erdvinės sąrangos elementas. Čia slypi autorės meninio gesto gelmė, atsiskleidžianti parodos pavadinime. Marijos dėmesys matymui ir jį lydintys klausimai yra persmelkti tylos apmąstymu, kurioje gyvena niekad iki galo neatsiskleidžiantys apsireiškimai.

Teksto autorius: Thibaud Leplat

Marija Rinkevičiūtė-Špakauskė (g.1993) yra jaunosios kartos tapytoja, gyvenanti ir kurianti tarp Vilniaus ir Briuselio. 2018 m. Marija įgijo bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, vėliau baigė tapybos magistro studijas Briuselio karališkoje menų akademijoje. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Fotografijos: LightStrokePhoto (Valerija Semeniuk, Justas Gulbinovičius)