61-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus Eglė Budvytytė
Pristatyti architektūros objektai, kitąmet tapsiantys Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje dalimi
Architektas Rolandas Palekas: pastatų fasadai – tik ledkalnio viršūnėlės, paslaptys slypi viduje
Artnews.lt pradeda tinklalaidžių seriją „Knietulys”
„JCDecaux premija 2024“ atiteko Onai Barborai Šlapšinskaitei, publikos simpatija – Elenai Laurinavičiūtei
Panevėžio pramonės įmonių stogai trims vakarams tapo scenomis po atviru dangumi
Fotografijos muziejuje eksponuojama fotografijos avangardisto Sauliaus Paukščio kūrybos retrospektyva
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą apie Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje
Kodėl rusų kultūra atkakliai bando sugrįžti į mūsų akiratį?
Įvyko ketvirtoji meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija
Snieguotų Kalėdų ilgesiui įvardinti – terminas žodyne ir meno paroda
Nauja Julie Peeters kuruojama knygų lentyna ŠMC skaitykloje
Marijos Griniuk paroda „Nekūnas - dekonstruotos realybės vaizdai“ „Artifex“ galerijoje
artnews.lt
Nuo spalio 3 d. „Artifex“ galerijoje veikia menininkės Marijos Griniuk paroda “Nekūnas – dekonstruotos realybės vaizdai”, kurios turinys buvo kuriamas tiesiogiai galerijos erdvėje bendradarbiaujant su VDA Tekstilės meno ir dizaino katedros studentais. Menininkei svarbus performatyvus veiksmas bei interakcija tarp skirtingas patirtis turinčių menininkų. Kūrybinis bendradarbiavimas tarp menininkų, konkrečiai apibrėžtame laike ir erdvėje, turėtų paskatinti kūrybinius procesus, bei naujų kūrinių ar idėjų atsiradimą.
Marija Griniuk – multimedijų menininkė dirbanti su dalyvaujamaisiais projektais (participatory projects) ir NEKŪNO pasirodymais skirtingose interaktyviose erdvėse. Daugiau informacijos apie menininkę www.griniuk.nu
Parodos laikas: 2017.10. 03 – 15d.
Autorė apie Marija Griniuk apie projektą “Nekūnas – dekonstruotos realybės vaizdai”
“Kolaboratyvus darbas atliekamas galerijos erdvėje. Performatyvaus veiksmo dizainas skirtas interakcijai tarp menininkų su skirtingomis patirtimis. Interakcijai kaip kūrybinių procesų paskatinimui, interakcijai laiko atkarpoje su kūrybinių procesų produktais. Jie bus performatyvios situacijos dalimi bei apibrėš „instaliavimo” (t.y. darbo aktyvavimo) veiksmą ir pedagoginės kuratorystės (darbo ne kaip objekto, bet kaip diskusijos pagrindo) praktiką konkrečioje erdvėje konkrečiu laiku. Kiekvienas bendradarbiaujantis meninininkas ekspozicinėje erdvėje dekonstruoja esamą savo darbo konceptą ir kolaboratyviai sukuria NEKŪNĄ – dekonstruotos realybės vaizdą.”