LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retais kolekciniais siurprizais

2021 m. kovo 5 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Tradiciškai pavasarį sugrįžtantis ir 2021 m. kovo 26 d. vyksiantis LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką neįprastu meno kūrinių ir vertybių rinkiniu. Jame šalia daugelio pamėgtų autorių kūrinių bei temų rikiuojasi ir netikėti atradimai, ir reti kolekciniai siurprizai, tokie kaip Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) raižytas ir prieš uždarant Vilniaus universitetą Raižybos katedroje atspaustas lakštas iš Jono Kazimiero Vilčinskio pirmosios laidos „Vilniaus albumo“ ar dailininkei Liucijai Balzukevičiūtei (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976) priskiriamas eskizų albumas. Intrigų žada ir patikrinti savo galimybių į aukcioną grįžę meno kūriniai.

„Baigėsi žiema, pavasarį pasitinkame kiek pavargę, bet kupini vilties. Ir meno, nes jis gydo, palaiko dvasią ir kartais net tampa pašnekesio partneriu, ypač reikalingu naujoje realybėje, į kurią mus visus perkėlė pandemija. Išmokome nesiskųsti esama situacija, o į ją pažvelgti ir viską pamatyti kitu kampu. Tai atspindi ir aukciono rinkinio struktūra: iš pirmo žvilgsnio ją sudaro aštuonios skirtingos temos, o jei tas žvilgsnis įsminga giliau, matyti, kad šias temas jungia nematomos Vilniaus piešimo mokyklos ir litvakų dailės gijos“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Kaip ir dera sostinės vardu pavadintame aukcione, pirmoji rubrika skirta meno mylėtojų ir kolekcininkų išsiilgtai Vilniaus temai. Joje itin išsiskiria pirmieji aštuoni lotai – raižiniai ir litografijos iš vieno reikšmingiausių XIX a. dailės palikimo objektų – leidėjo J. K. Vilčinskio (1806–1885) „Vilniaus albumo“. Šis leidinys buvo sugalvotas kaip periodinis, o jo turinį dažniausiai sudarė iliustracijos, sukurtos žymiausių dailininkų, kurių originalių darbų iki šių dienų išliko labai mažai. Yra žinoma, kad buvo leidžiamos kelios šio albumo laidos: vienspalvių litografijų ir chromolitografijų (net ir paspalvintų ranka!), taip pat vario, plieno raižinių. Šįkart į aukciono rinkinį atkeliavo lakštai iš labiausiai vertinamų – pirmosios ir antrosios – albumo serijos, o tarp jų ir ypatingas raritetas – Jono Rustemo mokinio, raižytojo J. Ligberio vario raižinys „Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J. Rustemą (1762–1835))“. Tai vienas paskutinių iki šių dienų išlikusių kūrinių, apie 1830 m. atspaustas Vilniaus universiteto Raižybos katedroje dar iki universiteto uždarymo 1832 m.

Rubrikoje apie Vilnių išsiskiria ir tapybos darbai, kartu atsinešantys ir labai įdomias istorijas. Štai dailininko Benciono Cukermano (Ben Zion Zuckerman, 1890–1944) kūrinys „Žydų kapinės“ (1919) pagal sukūrimo laikotarpį galėjo būti eksponuojamas vienoje pirmųjų parodų Žydų tautos tarybos Kultūros sekcijos salėje / bute dabartinėje L. Sapiegos gatvėje Kaune. O Bronislovo Jamonto (Bronislaw Jamontt, 1886–1957) paveikslas „Kiemas Vilniaus žydų kvartale“ (1927), turintis kitoje pusėje paliktą inskripcija „Iš žymaus Vilniaus gydytojo Šmuelio Aleksandro Libo (1890–1970) kolekcijos“ rodo, kad šis darbas ne tik vaizduoja, bet ir yra itin glaudžiai susijęs su sostinės žydų kvartalu. Manytina, kad iš studijuojančio dailininko darbą įsigijęs gydytojas juo papuošė savo namų, buvusių žydų kvartale adresu Pylimo g. 46, interjerą (dabar ten įsikūręs viešbutis). Vėliau Š. A. Libo su šeima pateko į getą, o iš ten jį išgelbėjo garsioji pasaulio teisuolių trijulė – kunigas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska ir Vladas Žemaitis.

Pasidžiaugti Vilniaus tematika galės ir istorinės fotografijos mylėtojai – rubriką „In focus: Vilnius – WilnoVilna“ baigia šešių lotų rinkinys, kuriame – Jano Bulhako (Jan Bułhak, 1876–1950) užfiksuoti sostinės vaizdai su jo fotoateljė atspaudais.

Kitos dvi aukciono „In focus“ rubrikos, skirtos religinei dailei ir portreto žanrui, gana retos Vilniaus aukcione – tokio pobūdžio kūrinių pasitaiko, tačiau jų grožis dažnai dar labiau atsiskleidžia per tam tikros surinktos kolekcijos visumą. Bene šeštą kartą aukcione publikuojama religinės dailė rubrika šį kartą stebins septyniais lotais, tarp kurių labiausiai išsiskiria nežinomo XIX a. Vilniaus meno mokyklos tapytojo drobe „Šv. Juozapas“ (XIX a. 2–6 deš.). Manoma, kad kūrinys yra sukurtas pagal XVIII a. 6 deš. žymiausio Abiejų Tautų Respublikos tapytojo, vadinamo Baroko genijumi, Simono Čechavičiaus to paties pavadinimo paveikslą iš Vilniaus vizičių bažnyčios arba šio paveikslo atvaizdo fragmentą, publikuojamą J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume“.

„Kita rubrika „In focus“ – tai portretai. Dauguma jų – psichologiniai, perteikiantys atidų žvilgsnį į portretuojamą asmenybę. Kai kurie žmonės vengia įsileisti portretus į namus, bet norime patikinti: veltui. Menotyrininkai ir kolekcininkai portreto žanrą nepaprastai vertina“, – pristatydama rubriką sako dr. S. Skaisgirytė-Makselienė. Joje surinkti kūriniai tokių retų autorių kaip Jehudo Epsteinas (Jehudo Epstein, 1870–1945), Lozorius Krestinas (Lazar Krestin, 1868–1938), Edvardas Karniejus (Edward Karniej, 1890–1942), Vladimiras Magidey (Vladimir Magidéy, 1881–po 1940), Vincentas Lukaševičius (Wincenty Łukaszewicz, 1861–1931), Kazimieras Mordasevičius (Kazimierz Mordasewicz, 1859–1923) ir Jehošua Kovarskis (Yehoshua Kovarsky, 1907–1967).

LXVI Vilniaus aukciono rinkinio rubrikos „Lietuvos dailė“ ir „Išeivijos dailė“ įprastai pristatys daugelio jau pamėgtus autorių vardus. Tai – Jonas Mackevičius (1872–1954), Povilas Puzinas (1907–1967), Česlovas Janušas (1907–1993), Česlovas Znamierovskis (Czesław Znamierowski, 1890–1977), Kazys Šimonis (1887–1978), Algirdas Petrulis (1915–2010), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Pranas Lapė (1920–2010), Ričardas Filistovičius, Jonas Daniliauskas, Rūta Katiliūtė, Dalia Kasčiūnaitė ir kt. Šioje rubrikoje itin išsiskiria netipiniai Sergejaus Gračiovo (1922–1993) kūriniai ir, žinoma, vis didesnę vertę įgyjantys neseniai atsisveikinusio šviesaus atminimo Lino Leono Katino (1941–2020) darbai. Beje, kai kurie šioje rubrikoje bus galima rasti ir gana retai Lietuvos dailės padangėje pasitaikančių vardų, o taip pat – kai kurių autorių darbų, jau turėjusių debiutą kituose aukcionuose, tačiau sugrįžusių vėl patikrinti savo galimybių.

Simboliška, kad rubriką „Lietuvos keramika ir skulptūra“ pradeda skulptorius prof. Juozo Zikaras (1881–1944), mat 2021-ieji yra paskelbti jo vardo metais. Į aukciono rinkinį atkeliavo šio autoriaus sukurto gydytojos J. Montsevičienės antkapinio paminklo Petrašiūnų kapinėse Kaune gipsinis modelis – skulptūra „Ant kapo. [Sielvartas]“ (1930). Rubriką taip pat puošia ir kitų iškilių autorių, tokių kaip Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), Vytautas Kašuba (1915–1997), Robertas Antinis (1898–1981) ir Vidas Kranauskas, kūriniai.

Daug žadanti ir paskutinė aukciono rubrika „Varia Lituanica“, kurioje kolekcionierių dėmesio laukia dailininkei L. Balzukevičiūtei atributuojamas ir pažymėtas jai priskiriama monograma eskizų albumėlis. Daugiau nei pusšimtyje piešinių tušu, akvarele ir tempera užfiksuoti Vilniaus, Žemaičių Kalvarijos, religinių Švč. Mergelės Marijos, Napoleono atvaizdai, įvairios Europos menininkų kūrinių kopijos. Toje pačioje rubrikoje ir dar vienas kolekcinis lotas – Vilniuje dabar esamų Mindaugo ir Šaltinių) gatvių kampe stovėjusio Izraelio ir Tobijo Bunimovičių saldainių fabriko „Viktorija“ saldainių popierėlių rinkinys (1897–1914).

Susipažinti ir iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją bus galima nuo 2021 m. kovo 15 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje. O jos pabaigą vainikuos 2021 m. kovo 26 d. 18 val. vyksiantis LXVI Vilniaus aukcionas.

Visą LXVI Vilniaus aukciono kolekciją rasite čia:
https://www.menorinka.lt/aukcionas

Registracija dalyviams:

https://www.menorinka.lt/registracija

https://live.menorinka.lt

Iliustracijoje: Lozorius Krestinas (Lazar Krestin, 1868–1938) „Sunėrusi rankas moteris“ (1893)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *