LXIV Vilniaus aukciono dalyviai meno kūrinius „medžiojo“ atsargiai

2020 m. rugsėjo 21 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Įvykusiame LXIV Vilniaus aukcione labiausiai varžytasi dėl lietuvių teisės istoriko Igno Danilavičiaus sudarytos teisės šaltinių knygos, dailininko Juozo Kėdainio kūrinio su Franko namo fragmentu ir skulptoriaus Vytauto Šerio skulptūra „Justis“. Pastaroji šįkart ir tapo brangiausiai parduota meno vertybe.

„Kiekvienas aukcionas ir jo visuma nėra tik rezultatai – tam tikra prasme tai yra ir visuomenės estetinio skonio, ekonominės situacijos atspindys. Tuo pačiu čia sprendžiasi daugelio kūrinių likimai, susitinka žmonės, kurie tuos kūrinius siūlo ir tie, kurie juos priima į savo namus ar kolekcijas. Tad vertinant šio aukciono visumą, matyti, kad ruduo, atnešęs daug nežinomybės dėl ateities šioje pandeminėje situacijoje, paskatino ir meno gerbėjus elgtis labai atsargiai“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Tikra sensacija tapęs ir 24 tūkst. eurų pradine kaina įvertintas puikios būklės pilnas, be Vatikano cenzūros 1776 m. Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri (?–1786) išleistas Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumas „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ (liet. Tito Termų liekanos ir jų vidaus tapyba) – kaip ir kiti rubrikos „In focus: Pranciškus Smuglevičius“ – šįkart nesulaukė didelio susidomėjimo.

Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, viena vertus, šio autoriaus kūrinių pastaruoju metu meno rinkoje tikrai netrūko, kita vertus, jis dažniausiai atsiduria ne privačių asmenų, norinčių papuošti savo namu ar kolekcijas, fokuse, o nacionalinių meno rinkinių, saugomų muziejuose, akiratyje. „Aukciono ekspozicijoje P. Smuglevičius sulaukė kai kurių istorinį paveldą saugančių institucijų dėmesio, tačiau tai, kad jo darbai liko aukcione ir nieku neiškeliavo rodo, kad pandemija stipriai paveikė šių institucijų veiklą ir šiuo metu jos neturi jokių finansinių galimybių papildyti savo, o tuo pačiu ir visos šalies, vertybių rinkinius“, – sako ji.

Šįkart aukciono dalyviai labiausiai varžėsi ne dėl pačių brangiausių, bet tikrai įsimintinų ir vertingų lotų. Bibliografine retenybe vadinamo ir 1860–1862 m. išleisto lietuvių teisės istoriko I. Danilavičiaus (Ignacy Daniłowicz, 1787–1843) veikalo „Skarbiec dyplomatów papieskich, cesarskich, królewskich, książęcych“ (liet. Popiežių, imperatorių, karalių, kunigaikščių aktų lobynas), pažymėto buvusių savininkų atvirukų leidėjo Boleslovo Stadzevičiaus ir kalbininko Juozo Balčikonio atspaudais, pradinė kaina pakilo nuo 440 eurų iki 800 eurų.

Kitas pasivaržyti Vilniaus aukciono dalyvius paskatinęs kūrinys – J. Kėdainio (1915–1985) „Franko namo fragmentas“ (1955). Jo pradinė kaina pakilo daugiau nei dvigubai iki 420 eurų. Beveik dukart daugiau už pradinę kainą pasiūlyta ir už skulptoriaus V. Šerio (1931–2006) kūrinį „Justis“ (1981). Puikus grafikos darbas, vaizduojantis filosofą Justiną Mikutį, parduotas už 2500 eurų.

Be jau minėtų lotų, LXIV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas meno vertybes – įsigyti Jūratės Bagdonavičiūtės, Algirdo Repšio, Vytauto Kalinausko, Leono Lagausko, Antano Rūkštelės, Vinco Dilkos, Jono Daniliausko, Sergejaus Gračiovo, Rimo Zigmo Bičiūno, Lino Julijono Jankaus, Juzefos Čeičytės, Dalios Kasčiūnaitės, Algimanto Jono Kuro, Algio Skačkausko, Vytauto Kasiulio, Juozo Mieliulio, Stasio Ušinsko, Jono Kuzminskio, Rimvydo Kepežinsko, Antano Kmieliausko, Theo Tobiasse ir kitų gerai žinomų autorių darbai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų gruodžio 11 dieną Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki lapkričio pradžios.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *