Liuksemburgo Darbo muziejaus paroda „Working Class Heroes“ Kauno paveikslų galerijoje

Iki 2023 m. vasario 26 d. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) veikia Liuksemburgo Darbo muziejaus paroda „Working Class Heroes“, kurią kuruoja Marie-Paule Jungblut.

Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus (MUAR / Musée vun der Aarbecht).

Paroda pristato pramoninį Liuksemburgo pietų regioną – Raudonąją žemę, taip vadinamą dėl čia plytinčių geležies rūdos nuspalvintų uolynų. Kalnakasybos ir plieno pramonė šiame regione klestėjo iki 1960 -ųjų, vėliau nunyko, palikdama ne tik suardytą kraštovaizdį ir jame įsirėžusius gigantiškus industrinius objektus, bet ir atmintį apie sudėtingus čia dirbusių žmonių likimus.

Parodos fokuse – trys istorinės asmenybės: Jean-Pierre‘as Bausch‘as, Léonas Weirichas ir Jeanas Schortgenas – kalnakasiai ir pirmieji darbininkai išrinkti į Luksemburgo parlamentą 1914 ir 1928 metais. Šie parodos herojai ir parlamente pasakytų jų kalbų ištraukos atgijo įtaigiame video formate. Parodos centre – kalnakasių ir jų šeimų gyvenimo karuselė, atskleidžianti anuometinę kasdienybę – nuo virtuvės iki bažnyčios, nuo dušų iki naujų politinių idėjų.

Istorija besiremiančioje parodoje esama ir fantazijos. Tai – Anna Müller, išgalvota herojė, sėkminga šešių vaikų mama, batų fabriko darbininkė išrinkta į parlamentą ir 1956 m. tapusi Darbo ir Socialinės apsaugos ministre. Tokia moteris niekada negyveno – Liuksemburgo parlamente nuo 1848 m. iki šiol iš 840 parlamentarų nebuvo nė vienos darbininkės moters. Nepaisant visuotinės rinkimų teisės, per daugiau nei 170 metų Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės parlamentarais tapo tik 60 darbininkų.

Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą – mažą kraštą Europos viduryje, iš naujo kelia klausimus: kas šiandien atstovauja mūsų teisėms? kiek mes pasistūmėjome darbo teisėje?

Paroda Working Class Heroes 2022 m. birželį – rugsėjį veikė buvusiame kalnakasių avalynės fabrike Schungfabrik Tetanžėje. Parodos rengėjas – Liuksemburgo darbo muziejus / MUAR / Musée vun der Aarbecht. Muziajaus pavadinimo sutrumpinimas MUAR išvertus reiškia rytojų. Todėl čia kylančios idėjos ne apsiriboja industrine praeitimi, o tvirtai siejasi su dabartimi ir ateitimi. MUAR kviečia į socialinę-politinę diskusiją, primenančią, kad šiandieninės darbo teisės ir laisvės nėra savaime suprantama ir amžina duotybė.

Kauno ir Liuksemburgo fabrikai apsikabina – darbo istorijos atgyja

Dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Kaunas ir Ešas prie Alzeto (Esch-sur-Alzette, LU) yra susietos industrinės praeities. Abu miestai paveldėjo pramonės griuvėsius tvirtai įsirėžusius peizaže, bet sparčiai nykstančius atminties žemėlapyje. Kaunas ir Ešas suvienija jėgas ir stumteli industrijos istoriją iš užmaršties – Liuksemburgo Darbo muziejus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ apsikeitė parodomis. 2022 spalio 8 – gruodžio 17 d. Kauno fabrikų balsai girdimi Musée Ferrum Tetanžėje, Liuksemburge, kur eksponuojama paroda „Didžioji pramonė“. Working Class Heroes Kauno paveikslų galerijoje galima aplankyti nuo 2022 spalio 28 d. iki 2023 vasario 26 d.

Working Class Heroes kuratorė – Marie-Paule Jungblut
Prodiuseris – Thomas Ebersbach
Video produkcija – Sascha Helsper
Plakato dizainas – Max Nilles
Projekto vadovė – Marieke Jarvis
Koordinatorė Kaune – Auksė Petrulienė

Nuotraukos: Darius Petrulis