.
2015    05    05

Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamo konkurso „Debiutas“ 2014-ųjų metų laureatų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje

artnews.lt

Lina Jakubauskaite is serijos 12

Gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius) pradeda 2015 metų sezoną. Pirmajame renginyje bus pristatytos Linos Jakubauskaitės ir Broniaus Duobos personalinės parodos.

Lina Jakubauskaitė ir Bronius Duoba yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamo konkurso „Debiutas“ 2014-ųjų metų laureatai, o ši paroda – dalis LFS paskirto prizo.

Dviejų jaunų autorių parodos turi ir gana aiškių panašumų ir gali būti apibūdintos kaip labai skirtingos. Tiek Linos Jakubauskaitės parodoje „12“, tiek Broniaus Duobos – „Gentis“ mes regime portretus. Pirmiausia, akivaizdu, kad abu autoriai gerokai nutolę nuo tradicinio lietuviško portreto žanro, neakcentuojama čia gyvenimo raukšlių išvagota psichologija, ne pagrindinį vaidmeni atlieka ir dramatiška šviesotamsa. Bet portretas abiem autoriams svarbus ir pagrindinis įrankis kalbėti apie žmogų. O autorių skirtumas pasireiškia pačiame fiziniame atspaude ir kaip jie su tuo atspaudu elgiasi. Bronius Duoba fiksuoja savo artimų bičiulių portretus šaltu tipologiniu stiliumi ir taip, galbūt, bando atspindėti ar sukurti objiektyvų analogine fotografija besidominčiojo atvaizdą. Čia galime prisiminti Thomas Ruff atvaizdo kokybės išaukštinimą ir abejonę ar to pakanka objektyviai tikrovei atspindėti. Visiškai kitaip elgiasi Lina Jakubauskaitė – ji savo autoportretus atspausdina, suplėšo, klijuoja ir vėl spausdina. Čia bemaž regime panieką fiziniam atspaudui, bet gal toks išorinio atvaizdo dekonstravimas ir pateikimas žiurovui nurodo vidinius atvaizduojamojo nusistatymus ir jausenas. Tad abu autoriai ir Lina Jakubauskaitė, ir Bronius Duoba domisi tuo pačiu fotografiniu žanru – portretu, abu nutolsta nuo tradicinės Lietuviškos fotofrafijos mkyklos, bet abu pasuka irgi  skirtingais keliais.

Paroda veiks iki 2015 m. birželio 6 d.

Vilniaus fotografijos galerija
Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius
Tel: +370 5 2611702
Darbo laikas: II – V 12-18 val., VI  12-16 val. 

 

Bronius Duoba apie save ir fotografija

Gimiau seniai, fotografuoti  pradėjau ne taip seniai, nors gal ir seniai, čia kaip pažiūrėsi. O prasidėjo viskas, kaip įprasta, nuo mobilaus su įtaisytu fotoaparatu, tada „muilinė“, tada skaitmeninis veidrodinis aparatas, o tada pasidarė įdomus vidutinis formatas, o kadangi tokie sensoriai bais brangūs, aišku teko susipažint su juosta. Kartais pasvajoju apie dar didesnį formatą, nes jei jau gadinti kadrus, tai prabangiai – ant sidabro plokščių. Viso šito kelio eigoje pasimaišė įvairių virtualių ir ne tik, bendruomenių – efoto, foto kūdra, kas išsivystė į klubinę veiklą ir dabar esmi nariu kelerių asociacijų, kaip antai klubas „Fotokablys“ ir „LAFA“ (vien pavadinimas ko vertas, nors tai bais rimta organizacija ir išsišifruoja – Lietuvos analoginės fotografijos asociacija). Na ir kaip visuomet būna dalyvaujant įvairiuose renginiuose organizuotose klubų, susipažįsti su įdomiais veikėjais, kurie dalinasi patirtimi, pasakoja įdomias istorijas, rodo teisingas nuotraukas kol dykumų vėjai pašnibžda idėjas ką fotografuoti. Taip atsirado fotografijų serija – „Gentis“. Žinoma iškart ji neturėjo tokio pavadinimo, tai tiesiog buvo draugų, pažįstamų fotografų portretai, kurių išskirtinis bruožas buvo nuogi pečiai ir „nupjauti“ viršugalviai, na ir fotografuota juostine vidutinio formato kamera Bronica ETRSi su „kitiniu“ objektyvu į Kodak Portra filmą. Seriją „Gentimi“ pakrikštijo labai miela ir gera draugė Aušra, pamačiusi ją facebook‘e. Tuomet paskatintas draugės Lauros, draugės Nadios ir kt. draugų, drįsau siųsti „Debiuto“ atrankai ir pasirodo ne veltui. Tapau vienu iš konkurse užėmusių antrą vietą, ko išdavoje Jūs dabar galite paveizėti  šias nuotraukas ne tik kompiuterių ekrane, bet ir kabančias ant galerijos sienų. Malonaus dabojimo ;)

p.s. pats fainiausias dalykas fotografijoje yra procesas, o ir be to tačiau analoginė fotografija šį procesą dar labiau ištempia, kas suteikia dar didesnio malonumo, o jei netyč  ar tyč kažkas išein, tai galima sakyt ne visai veltui sugadinai dar vieną kadrą…

 

Lina Jakubauskaitė apie savo serija „12“

Gimiau 1991 metais vasario 12 dieną Šiauliuose. Jausdama silpnybę menams, stojau ir baigiau Audiovizualinį meną gimtąjame mieste. Šiuo metu studijuoju Fotografijos ir medijų meno magistrą Vilniaus dailės akademijoje.

Dažnas mano kūrybos bruožas – noras į kūrybą pažvelgti natūraliai, atmetant visas šiuolaikines kompiuterines priemones, tačiau taip, jog žiūrovas būtų suintriguotas – sukelti konfliktą tarp regimo vaizdo (kūrinio) bei jo tikrumo, realybės buvimo/nebuvimo. Ne išimtis ir šis fotografijos ciklas pavadinimu „12“, kuris susideda iš mano pačios autoportretų. Fotografavau save dėl kelių priežasčių : kas geriausiai mato ir pastebi tave jei ne pats? Autoportretų kūrime vyksta tam tikras menininko apsivalymas, kaukių, negatyvių bei netikrų emocijų, nusimetimas. Tampi tuo, kas esi iš tiesų, kiekvieną dieną, su savimi bei sau. Pavadinimas „12“ nusako ir ciklo nuotraukų skaičių ir mano pačios asmeninę priklausomybę bei sentimentus šiam skaičiui. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turime TĄ skaičių, kuris seka iš paskos visą mūsų gyvenimą; lyg patys to nenorėdami pastebime ar pakeliame akis ties 12-tu namu, 12-to autobuso maršrutu ar išgirstame atsitiktinai gatvėje nepažįstąmąjį šaukiantį „Dvylika!“. Be to, simbolikoje šis skaičius taipogi turi daugybę svarbių prasmių ir reikšmių. Kaip pavyzdžiui, šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje. Sentimentus jaučiu ir dėl to, jog esu gimusi 12 dieną. Tai lyg mano laimės skaičius. Fotografijų ciklo technika – mišri, tai labiau eksperimentinė kūryba, kurioje dirbi ir nežinai kas iš to gausis ir gims. Autoportretai, galima sakyti, atlikti per 2 kartus, juos jungia drąskytos ir įplyšusios kitos fotografijos. Viską vainikuoja skenas, kurio pagalba gimsta vientisas fotografijos kūrinys.

Šiuo ciklu, 2014 metais, Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuotame konkurse DEBIUTAS`14, iš 111 menininkų užėmiau 2-ąją vietą. Kūryniai yra išleisti šio konkurso leidinyje, kataloge.