• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
. PDF
2019    04    18

Lietuvos fotomenininkų paroda „Veidai“ galerijoje „Kunstkamera“

artnews.lt

Balandžio 23 d. 18 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) atidaroma išskirtinė Lietuvos fotomenininkų paroda „Veidai“.
Ekspozicijoje pristatomi skirtingų kartų, kūrybos laikotarpių bei žiūros taško autorių kūriniai, kuriuose fiksuojamos žinomos Lietuvos meno pasaulio asmenybės. Koncertas, pokalbis, susitikimai, mąslus žvilgsnis, emocijos, kasdienybės fragmentai, netikėtumai ar tiesiog kelionė prieš vėją – Violetos Bubelytės, Kazio Daugėlos, Ramūno Danisevičiaus, Juozo Kazlausko, Romualdo Požerskio, Lilijos Valatkienės fotografijose.

Violeta Bubelytė – „Violetą Bubelytę geriausiai žinome kaip pirmąją fotografę Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusią į apsinuoginusią save. Aktas ją dominęs nuo pat jaunystės sovietmetyje, kai kalbėjimas apie nuogumą ar erotiką netgi mene buvo užgintas. 23 metų merginą masino tai, ko beveik niekas nedarė, kas būdavo triukšmingai išprašoma iš parodų, apie ką buvo sunku gauti informacijos, o oficialiai iš viso nekalbėta.“

Kazys Daugėla – „Fotografuoti Kazys Daugėla pradėjo studijų metais. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose ir konkursuose. Kaune vykusiuose Lietuvos amatininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fotosekcijos rengiamose konkursinėse parodose jaunam inžinieriui už nuotraukas buvo skiriamos premijos.
Karo metais Kempteno stovykloje fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas: buitį, darbą ir poilsį, šventes, mokslą ir sportą. Nuo 1952 m. Kazys Daugėla tapo JAV fotografijos draugijos nariu ir nuo tada dalyvavo kasmetinėse išeivijos fotografų parodose Čikagoje.“

Ramūnas Danisevičius – „Vieno žymiausių Lietuvos spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus sėkminga kūrybinė karjera skatina klausti: kada reportažiniu metodu užfiksuotas kadras yra tiesiog gera spaudos fotografija, o kada tampa kūriniu ir priskiriamas meno sričiai? Atsakymą pateikti nesunku: tuomet, kai svarbesnė už įamžintus įvykius tampa pati fotografija ir jos autoriaus braižas bei individualus matymas, perteikiantis fotografo požiūrį į pasaulį. Danisevičiaus kūryba visiškai atitinka šiuos bendriausius kūrybinės fotografijos principus.“

Juozas Kazlauskas – „Tyrinėtojai priskiria Juozą Kazlauską Lietuvos fotografijos mokyklai. Kaip ir kitiems XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvos fotografams, jam būdingas humanistinis žvilgsnis į aplinką, tikėjimas visuotinėmis žmogiškomis vertybėmis, fotoreportažinis stilius. Nuo kitų visų pirma jį skiria tematika – dauguma to laikotarpio darbų rodo, kad Kazlauskas neišsiteko artimoje aplinkoje, vis veržėsi už įprastos kasdienybės ribų. Svarbiausi jo fotografijų ciklai fiksuoja ledų sukaustytą Arkties vandenyną bei jo tyrinėtojus, atšiaurų gamtos grožį, Šiaurės tauteles ir jų gyvenimą.“

Romualdas Požerskis – „Požerskis, galima sakyti, žvelgia į kasdienybę iš egzistencinės perspektyvos ir todėl parodo tuos gyvenimo aspektus, apie kuriuos vargu ar galvoja jo fotografuojami žmonės, kuriuos retai pastebi paprastas praeivis. Autorius atskleidžia žmogų nuolat lydinčią laikinumo, vienatvės, žmogiškų santykių dramos neišvengiamumą.“

Lilija Valatkienė – žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. 1980 baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę.1990 stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute, atliko fotografo praktiką dienraštyje „VG“ (Verdens Gang,- Oslas, Norvegija). 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ (leidžiamas nuo1997 m.) ir „Stilius PLIUS“ (leidžiamas nuo 2002 m.) įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Dabar L. Valatkienė rengia edukacinius projektus, iliustruoja knygas bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 18 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.