Lietuvoje antrą kartą surengta „Meno kūrėjų apdovanojimų” ceremonija

2022 m. gruodžio 2 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lapkričio 29 dVilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo surengta antroji, jau tradicija tampanti, Meno kūrėjų apdovanojimų ceremoniją. Ceremonijos metu buvo įteiktos devynių menininkus jungiančių organizacijų premijos ir prieš dvidešimt penkerius metus įsteigta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

Renginį pradėjo „Sostinės vario kvintetas”, apdovanojimų dalyvius pasveikinęs XVII a. pabaigos anglų baroko kompozitoriaus ir vargonininko Džeiremio Klarko (Jeremiah Clarke) kūriniu “Danijos princo maršas”, kuris ir būdavo atliekamas iškilmingų ceremonijų įžangoms. Apdovanojimų dalyvius ir susirinkusius svečius pasveikino Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiemet pavadavęs į Briuselį išvykusį Kultūros ministrą Simoną Kairį, kuris pirmuoju sveikinimu pradėjo pirmuosius „Meno kūrėjų apdovanojimus, pernai vykusius Valdovų rūmuose.

Apdovanojimų vedėjai, aktorė Gabrielė Bartkutė ir menotyrininkas bei televizijos laidų vedėjas Saulius Pilinkus, pranešę, kad šiandien į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną žengs geriausi iš geriausių kultūros ir meno asmenybių – pirmuosius teikti premijas pakvietė gausiausios šalies kūrybinės sąjungos – Dailininkų sąjungos, jungiančios per pusantro tūkstančio menininkų, atstovus. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, profesorė Eglė Ganda Bogdanienė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas, docentas Linas Liandzbergis pristatė pagrindines atstovaujamos kūrybinė sąjungos veiklas ir pranešė, kad ir šiemet Lietuvos dailininkų sąjunga skyrė tris „Aukso mūzas”. Tai apdovanojimas už 2022-ųjų metų kūrybos pasiekimus. Į sceną buvo pakviesti ir apdovanoti trys kūrėjai: grafikė Ieva Babilaitė-Ibelgauptienė už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą, tapytojas Pranas Griušys už reikšmingą kultūrinį palikimą, virtuozišką realistinę tapymo manierą ir keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą.

Apdovanojimus tęsė Lietuvos rašytojų sąjunga, šiemet „Šimtmečio premiją” skyrusi rašytojai Vytautei Žilinskaitei, už esmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį ir gilų pėdsaką vaikų literatūroje, už žodžio drausmę, unikalią humoristiką, kupiną stulbinančių hiperbolių, fantastiškų įsivaizdavimų, stebinančio grotesko ir išradingumo. Scenoje Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė, pristačiusi kaip gimė idėja įsteigti šį apdovanojimą jį įteikė rašytojos anūkei Mantei Rimkevičiūtei, nes pati rašytoja, būdama garbaus amžiaus, vakare dalyvauti negalėjo, tačiau renginio dalyviai išgirdo keletą V.Žilinskaitės minčių iš LRT archyvų, kurias išgirs ir Apdovanojimų ceremonijos, kuri bus rodoma gruodžio 14 d. per LRT Plius, žiūrovai.

Tęsiant literatūrinį apdovanojimų akcentą, ceremonijos svečius į rašytojos žodžių pasaulį, apsakymu „Mūšis dėl žvirblio”, iš Vytautės Žilinskaitės knygos vaikams „Ledinė fėja”, panardino aktorė Jūratė Vilūnaitė. Po ką tik scenoje „skambėjusio” vaikiško ginčo prof. dr. Vytautas Bikulčius, atskleidė darnos paslaptį – Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriui Pascal Sliwanski ir Mediatekos ir leidybos vadovei Agnei Judžentytei, įteikęs Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos „Bičiulių premiją”. Skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė buvo įteikta už nuolatinę paramą prancūzų ir frankofoniškų literatūrų kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, už minėtųjų literatūrų sklaidą organizuojant knygų pristatymus bei susitikimus su rašytojais.

Tęsdami ceremoniją, jos vedėjai Gabrielė Bartkutė ir Saulius Pilinkus, įteikti „2022 metų tautodailininko” premiją pakvietė Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos vadovą Joną Rudzinską, į sceną įžengusį su Audrius Kasparo sukurta paukščio statulėle „Volunge”. Tai asociacijos premijos simbolis, kuris buvo įteiktas keturiasdešimt šešerių tautodailininkei Jurgitai Treinytei-Jorei už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, už Lietuvių tautodailės tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą kūryboje. Laureatė pažadėjo parsivežti šį prizą į Kaišiadoris, kaip ženklą liudijantį jos miestui patikėtą 2024 metų Lietuvos kultūros sostinės vardą.

Lietuvos dizaino sąjunga, įsteigusi Metų dizainerio apdovanojimą D-EGGO, įteikė jį dizaineriui Tomui Jankauskui už dizaino sukūrimą keltuvui Toyota Traigo 80. Iš Lietuvos dizaino sąjungos pirmininko Algirdo Jazbučio, apdovanojimą, kuris skiriamas už asmeninius pasiekimus ir ypač sėkmingą karjerą, dizaino – integruojančio technologinę ir sociokultūrinę pažangą faktoriaus atstovavimą ir sklaidą, platų holistinį požiūrį į dizainą, kaip į moderniąją estetinę žmogaus savikūrą civilizacijoje, atsiėmęs laureatas atkreipė dėmesį, kad svajonės išsipildo ir mūsų gražioje šalyje. Kartu palinkėjo nesivaikyti materialinių dalykų, verčiau susiburti į intelektualią visuomenę, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje būtume, svarbu jog ši graži tauta išliktų.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos įsteigtas apdovanojimas „Už indėlį į kino kultūrą” buvo įteiktas knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti” autorei – kino režisierei Giedrė Beinoriūtei. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis prisipažino, kad pirmą kartą teiksia apdovanojimą, dėl kurio jaučia skolą. Apdovanojimu įvertintoje G. Beinoriūtės knygoje atskleidžiamas kino ir gyvenimo nuotykių kupinas daugiabalsis pasakojimas apie vieną talentingiausių ir darbščiausių atkurtoje nepriklausomoje Lietyvoje subrendusios kartos kino kūrėjų – kino operatorių Audrių Kemežį (1973-2018).Bekompromisis menininkas, avantiūristas, išradėjas, filmavimo aparatų konstruotojas dirbo su pripažintais šių laikų Lietuvos kino kūrėjais – Audriumi Stoniu, Giedre Žickyte, Šarūnu Bartu, Mindaugu Survila, Deimantu Narkevičiumi, Arūnu Mateliu ir daugeliu kitų. Kemežio bendražygius knygai kalbinusi kino režisierė Giedrė Beinoriūtė kartais nejučia „susikeičia” su pašnekovais vietomis.

Tęsiantis apdovanojimų vakarui, pasveikinti laureatų, o ir visos kūrybinės šviesuomenės atvyko Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokinė smuikininkė Bernadeta Januškaitė – tarptautinio Sauliaus Sondeckio konkurso pirmosios vietos nugalėtoja. Bernadeta, kurios mokytoja Nijolė Prascevičienė, akomponuojant Linai Šatkutė, scenoje kurioje Saulius Sondeckis virtuoziškai sulaikydavo kvapą net įnoringiausiems muzikos gurmanams, atliko Žano Baptistao Akolay koncertą smuikui a-moll Nr. 1.

Apdovanojimų vakarui įpusėjus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas įteikė dvi sąjungos premijas. Pirmąja buvo įvertinta „Fotografijos savaitgalio” kūrybinė komanda už bendruomeniškumą ir fotografinio atspaudo kultūros puoselėjimą, už dinamišką ir deherarchizuotą fotomenininkų susivienijimą, terpės įvairiapusiam fotografijos vartojimui sukūrimą. Antrąja premija pažymėta TV laidų ciklo „Perspektyvos” kūrybinė grupė: scenarijaus autoriai Tomas Pabedinskas, Raminta Jonykaitė, režisierius Aleksas Matvejevas, operatorius Haroldas Klevinskas. Kurie įvertinti už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus.

Taip pat buvo įteikta jau dešimtoji, Lietuvos fotomenininkų sąjungos įsteigta, Skirmanto Valiulio vardo premija, kuria įvertinta menotyrininkė Raminta Jurėnaitė už monografija „Daugiakalbiai peizažai”, už pusę amžiaus apimantį meno istorijos trilerį, už aštrią ir skvarbią žiūrą ir plunksną, už kritines refleksijas ir kūrybiškus sprendimus formuojant šiuolaikinio meno diskursą. 

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija šiai Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonijai įsteigė premiją „Žurnalistikos metraštininkas”, kuri skirta už pagarbą žurnalistikos profesijai, istorijai ir vertybėms. Nacionalinėsžurnalistų kūrėjų asociacijos Pirmininko pavaduotoja Aurelija Arlauskienė pirmąją premiją „Žurnalistikos metraštininkas” įteikė žurnalistui ir publicistui Dominjonui Šniukui, kuris atsiėmęs apdovanojimą pastebėjo, kad per pastaruosius dešimtmečius profesionaliajai žurnalistikai iškilo reali grėsmė „ištirpti vandenyne”, kai kiekviename bute yra spaustuvė ar leidykla.

Apdovanojimų ceremoniją tęsė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 10 kl. mokinė Vasara Burokaitė, jos mokytoja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, atlikusi buvusios M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinės Dorėja Atkočiūnas sukurtą šiuolaikinio šokio kompoziciją.  D. Atkočiūnas, išvykusi studijuoti į Codarts universitetą Roterdame, Nyderlanduose, sukūrė kompoziciją Kur geležinkelis suka į rytus“, pagal Vytauto Kernagio dainą Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj. Kurdama šį solo Dorotėja rėmėsi savo tėvų ir senelių pasakojimais apie partizanų pasipriešinimus, trėmimus, žmonių ryžtą kovoti ir nepasiduoti. M. K. Čiurlionio menų mokykla puoselėja gražią tradiciją, kai buvę mokiniai dalijasi kūrybiniais darbais su dabartiniais moksleiviais. 

Lietuvos muzikų sąjunga, nuo 2001 m teikia keturis „Auksinio disko” prizus, skiriamus už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį prizo teikimo metais. Dainininko kategorijoje, „Auksinį diską” Liudui Mikalauskui (bosas) įteikė profesorius Dainius Puišys. Solisto instrumentalisto kategorijoje nugalėjo Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai). Kolektyvo kategorijoje nugalėjo Kauno miesto simfoninis orkestras, vyriausiasis dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas, kuriam „Auksinio disko” prizą įteikė Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė, kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Džiazo muzikos atlikėjo kategorijoje buvo įvertintas Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras KIVI, muzikos terapeutė Aldona Vilkelienė „Auksinio disko” prizą įteikė choro vadovei Danguolė Aukselienė.

Apdovanojimų ceremoniją vainikavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, premija, kuri skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus kalendorinius metus. Prieš įteikdamas premiją, Asociacijos prezidentas J. Staselis, pasidžiaugė kūrėjų bendruomenės nuoširdumu ir susibūrimu. „Atėjo laikas pasakyti tai, apie ką Lietuvos meno kūrėjų asociacija kalba jau porą metų,  tęsdamas sakė Staselis,  šalies kultūrai ir menui, kurie yra inovacijų ir visuomenės pokyčių kūrėjai, mūsų atstovai pasaulyje, skirti tiek pat BVP kiek ir krašto apsaugai. Mes turėtume rimtai įvertinti tai, ką mes gintume, kodėl esame čia. Tai yra mūsų vertybinis pagrindas, kaip visuomenės, kaip šalies.

Prieš paskelbdamas Asociacijos premijos laureatę, J. Staselis kreipėsi į vakaro svečius: „Nei pabaigai, nei pradžiai, o įvertinimui, kame mes esame, norėčiau pasakyti vieną frazę – „Slava Ukraini!”, į ką salė atsakė „Heroiam slava!”. Asociacijos premija, už trapios estetikos raišką, filosofinę įtaigą ir stiklo meno konceptualumą, apdovanota stiklo dailininkė Dalia Truskaitė pasidalino, kad jos sūnus, sužinojęs apie paskirtą apdovanojimą, nusistebėjo kaip kūrėjas, skiriantis tiek mažai energijos savo matomumui, gali būti pastebėtas.  

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro jaunimo choras KIVI, įvertintas „Auksinio disko” prizu, vadovaujamas Danguolės Aukselienės, Meno kūrėjų apdovanojimų ceremoniją užbaigė Onutės Narbutaitės kūriniu „Vasara”.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *