Laisvydės Šalčiūtės paroda „(Melo)dramos. Isterija“ Panevėžio galerijoje „Galerija XX“

Sausio 20 d., trečiadienį, 17 val. LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX” (Laisvės a. 7) atidaroma naujausių Laisvydės Šalčiūtės darbų paroda „(Melo)dramos. Isterija”. Tai spalvotų didelio formato medžio raižinių spaustų ant drobės, piešinių bei instaliacijų ciklas.

Galerijoje rodomi kūriniai yra menininkės doktorantūros sudijų VDA kuriamo meno projekto (Melo)dramos dalis.

Autorė taip pristato savo parodą:
„Kurdama šį darbų ciklą, tyrinėjau neurologijos pradininko Jeano – Martino Charcot fotografinę Salpêtrière ikonografiją, bei ieškojau vizualinių ir emocinių sąsajų su šių laikų vartotojų visuomenėje cirkuliuojančias kūnų atvaizdais. Lyginau Jeano – Martino Charcot piktnaudžiavimą ir prievartą savo pacientams su rafinuota, šių laikų vaizdo prievarta, pvz. grožio ir represijos jungtimi šiuolaikinio žmogaus kūne.
Gydytojas  J. M. Charcot pasitelkęs fotografiją kaip įrankį, išradinėjo isteriją ir įkūnijo savo galvoje užgimusį jos vaizdinį. To meto visuomeninės aplinkos bei šeimos nulemtas moterų negalias jis pavertė per prievartą gydoma liga. Isterikių kančias, dirbtinai sukeltus „isterijos priepuolius“ fotografijos pagalba jis pavertė rūšiuojamais ir sisteminamais muziejiniais eksponatais. Anot menotyrininkės Erikos Grigoravičienės, ši „ikonografija – tai dokumentas, ne liudijantis isterijos egzistavimą, bet rodantis kaip vyro minties vaizdai buvo materializuojami moterų kūnuose per prievartą, šantažą ir bauginimą“.
Isterijos ikonografijos kūno vaizdinius gretinau su panašaus laikotarpio, belle epoque vaizdais, domėdamasi transformacija – kaip emociniai impulsai virsta kūno simptomais. Radau sąsajų su to meto dailėje atsispindėjusiu sielos būsenų vaizdavimu, raiškiomis, grakščiomis ar dramatiškomis kūno pozomis. Tai gretinau su šių laikų žiniasklaidos fotografija, kurioje apstu keistų patetiškų kūno laikysenų, mėšlungiškų pozų, grimasų, mano supratimu puikiai iliustruojančių mus supančią potyrių kultūrą, kurioje idealai yra konstruojami be normatyvinio pagrindo, o vartojimo ekonomikos gyvavimo sąlyga yra ne individo patenkinimas, o jo nepatenkinamumo palaikymas, neretai sąlygojantis vargiai pakeliamą jausmų ir emocijų kaitą.
Cikle „(Melo)dramos. Isterija“ apjungiu įvairių laikmečių kūno vaizdinius, akcentuodama PERVIRŠĮ PLAČIĄJA PRASME. Šiame darbų cikle vizualinius/emocinius impulsus paverčiau paveikslo simptomais.
Vienas pagrindinių ciklo „(Melo)dramos. Isterija“ kūrimo principų yra apropriacija. Kaupiu internete rastus vaizdus ir įvairias tekstų citatas. Visa tai perkomponuodama, derindama tarpusavyje vaizdus su tekstais paradokso ir koliažo principu sukuriu naujas reikšmes ir istorijas, atspindinčias (melo)dramatiškas mūsų dienų aktualijas.”
Paroda Galerijoje XX veiks 2016 01 20 – 02 10