Laisvydės Šalčiūtės, Kęstučio Grigaliūno ir Mariaus Zavadskio paroda Orhuso „Galleri Jarsbo“ galerijoje

Šeštadienį, birželio 6 d. antro pagal dydį Danijos miesto Orhuso (Århus) galerijoje „Galleri Jarsbo“ trijų lietuvių dailininkų šiuolaikinio meno paroda bendru pavadinimu „Kunstkamera“, kurioje bus eksponuojami Mariaus Zavadskio skulptūros, Laisvydės Šalčiūtės tapybos ir Kęstučio Grigaliūno tapybos darbai. Paroda, kurioje pristatomi tik lietuvių dailininkų darbai, yra rengiama Orhuse pirmąjį kartą.

Laisvydė Šalciūtė parodoje eksponuoja dalį neseniai „Vartų” galerijoje vykusios personalinės parodos „Propaganda. Svajonių transformacijos“ tapybos darbų. Moteriškoji tematika L. Šalčiūtės kūryboje yra parankus ir ypač mėgstamas rūpimų idėjų raiškos instrumentas. Įvairiais gyvenimo tarpsniais menininkę domino ir tebedomina įvairūs šios temos aspektai, susiję su tam tikrais pojūčiais ir konkretaus laikotarpio problematika. Jie paremti asmenine patirtimi, kuri kūryboje formuluojama kaip tam tikra socialinė pozicija. Socialinių stereotipų persotinta kasdienybė, santykiai tarp lyčių, moters įvaizdžio klišės yra pagrindinė Laisvydės Šalčiūtės kuriamo meno medžiaga. Socialinės kritikos šiuolaikiniame mene netrūksta, tačiau menininkė pripažįsta, kad buvimas „reginio visuomenėje“, kur daugelio žmonių gyvenimas tėra beprasmių inertiškų įvykių seka – „dirbk, pirk, mirk“ – ir lemia kritinį požiūrį. „Mus supanti, veikianti ir varžanti aplinka atima galimybę pajusti savo unikalumą, turėti savo požiūrį, džiaugtis formų įvairove. Man gražu ir įdomu mūsų skirtybės, aš vertinu formų įvairovę ir jos pasigendu“, – teigia menininkė.

Laisvydė Šalčiūtė dirba tapybos, grafikos, knygų iliustracijos, instaliacijos, tekstiles, fotografijos srityse, surengusi 25 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, yra apdovanota Lietuvos meno asociacijų premija, diplomais Mažosios grafikos trienalėje Vilniuje, parodose Estampas 2006, 2003, jos parašytos ir iliustruotos knygos vaikams apdovanotos diplomais gražiausios knygos konkursuose.

Kitas menininkas, dalyvaujantis parodoje „Kunstkamera“, Marius Zavadskis dirba skulptūros, tekstilės, taikomosios grafikos (iliustracijos) srityse, yra laimėjęs Hansa banko organizuotą skulptūros konkursą, pelnęs diplomą Baltijos šalių grafikos bienalėje Karaliaučiuje, dalyvavęs daugelyje parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tame tarpe ir Skandinavijos šalyse. Anot Mariaus Zavadskio prieš keltą metų jis iš visų jėgų stengėsi pasirodyti esąs pakankamai solidus šiuolaikinio meno kūrėjas. Tik gerokai vėliau menininką aplankė suvokimas, kad jam tikrai svarbūs dalykai tėra salsvi vaikystės prisiminimai, kvaili anekdotai, įkyriai persekiojantys vaizdiniai ir svajonė turėti dilią lentynėlę, pilną bronzinių niekniekių. Galimybė realizuoti šitą sumanymą dailininkui pasitaikė 2006-2008 m. gavus valstybinę stipendiją. Parodoje „Kunstkamera“ Marius Zavadskis eksponuos per dvidešimtį smulkių bronzinių skulptūrėlių, gan raiškiai atspindinčių minčių ir vaizdinių chaosą anuomet siautusį jo galvoje. Rinkinyje bus galima aptikti: bent keletą lietuviškų antkapių pavyzdžių, turgaus pardavėjų stovylų, šventąjį, valdovų rūmų modelį, laukinių žvėrių, naminių paukščių, įtakingų moterų ir ne tokių ryškių vyriškių atvaizdų, bei kitokios smulkmės. „Žinoma, tokia strategija gali pasirodyti eskapistinė ir trumparegiška, bet vis dėl to, esu įsitikinęs: sentimentai tai – didelė jėga…“, – sako menininkas.

Kęstučio Grigaliūno tapyboje, kuri bus eksponuojama parodoje „Kunstkamera“, pasirinkti vaizdiniai – istoriniai fragmentai, bet ne įsimintini įvykiai ar asmenybės, o intymios kasdienybės nuotrupos. Vienur šie fragmentai išdėstyti po vieną, kitur keli vaizdiniai kloja vienas kitą, sudarydami naujus kontekstus ir prasminius ryšius. Tai skrydis virš istorijos – suvokiant, kad neįmanoma atkurti praeities, neįmanoma jos patirti, iš šių pabirų vaizdinių mėginama kurti savas istorijas, kombinuojant vaizdinius ir dabartinę savo patirtį. Šiose istorijose išryškėja ir dabartinei patirčiai būdingas fragmentiškumas, vientiso konteksto nebuvimas, tradicijų nutraukimas ir naujų kūrimas. Be to, pasirinkti vaizdai atkeliavę ne iš lietuviškos istorijos, o iš Europos praeities. Ieškoma ne tautinio identiteto savitumų, o veikiau kolektyvinės sąmonės bruožų. Kęstutis Grigaliūnas dirba tapybos, grafikos, skulptūros, knygų iliustracijos, instaliacijų srityse, yra surengęs 45 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, du kartus laimėjo tarptautinę Polloc-Krasner fondo stipendija, apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu, I-os Lietuvos šiuolaikinės kvadrienalės diplomu , Lietuvos ryto ir Vartų galerijos metų prizais, dalyvavęs daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje

Paroda „Kunstkamera“ Orhuse veiks iki birželio 30 d., o vėliau dailininkų darbai bus eksponuojami tame pačiame mieste kartu su danų menininkų darbais didžiausio Danijos kultūros festivalio „Århus Festuge“ metu.

Kultūros atašė informacija.