„Kūrybinių misijų“ menininkai Kolya ir Olesya: „Svarbu sukurti vaikams tokią erdvę, į kurią norėsis grįžti“

Prieš daugiau nei tris metus į Lietuvą atvykę menininkai Kolya ir Olesya padeda vaikams atrasti saugumo jausmą per kūrybą. Menininkai dalyvauja menų agentūros „Artscape“ „Kūrybinių misijų“ programoje, kur per meno veiklas siekiama suteikti saugumo ir saviraiškos erdvę vaikams, paliestiems priverstinės migracijos.

Šiame pokalbyje menininkai dalijasi jautriomis patirtimis, atskleidžiančiomis, kokius iššūkius patiria pabėgėlių priėmimo centruose gyvenantys vaikai.

Kaip prasidėjo Jūsų kelias menų agentūroje „Artscape“ ir kodėl nusprendėte prisijungti prie „Kūrybinių misijų“ programos?

Atvykus į Lietuvą, draugai mums rekomendavo „Artscape“, kur pradėjome vėl užsiimti kūryba. Iš ankstesnių patirčių žinome, kokią reikšmę kūryba gali turėti žmonėms, ypač išgyvenantiems sunkų laikotarpį.

Pirmuosius kūrybinius projektus vykdėme Pabradės migracijos centre, o vesti užsiėmimus vaikams pradėjome praėjusiais metais. Pirmosios veiklos vyko centre Girionyse, kur daugiausia vaikų yra atvykę iš Ukrainos. Smagu, kad šios edukacijos vyko vasarą, todėl daug laiko praleidome lauke. Į veiklas įsitraukė ir vaikų tėvai, todėl susikūrė jauki ir saugi aplinka.

Taip pat dirbame pabėgėlių centre Rukloje, o visai neseniai edukacinius užsiėmimus pradėjome ir „Šeimos slėnyje“, kuriame mūsų pagrindinė auditorija – 5–8 metų vaikai iš Odesos. Dauguma šių vaikų turi raidos sutrikimų.

Kokias menines veiklas dažniausiai vykdote su vaikais migracijos centruose?​

Veiklos, kurias organizuojame vaikams, yra labai įvairios ir kruopščiai apgalvotos: nuo popieriaus masės (paper mache) lipdymo, lino raižinių iki monotipijų ir spaudos technikų. Kartais vykdome ir ilgalaikius projektus, kurių metu meninis sumanymas realizuojamas per 4–5 susitikimus. Toks kūrybinis procesas tampa ne tik meno kūrimu, bet ir raminančia, meditatyvia praktika, suteikiančia vaikams galimybę pajusti nuoseklumo svarbą ir malonumą laukiant kito užsiėmimo.

Mums itin svarbu, kad veiklos būtų ne tik kūrybiškai turiningos, bet ir atitiktų vaikų poreikius bei jų asmeninius interesus. Visuomet atidžiai stebime, kas jiems labiausiai patinka, ko jiems šiuo metu reikia, kokios veiklos geriausiai atliepia jų emocinę būseną. Nors patys turime savo mėgstamiausias meno sritis ir kūrybines išraiškas, migracijos centruose visada svarbiausias yra vaikas ir jo poreikiai – viskas, ką darome, yra skirta tam, kad jie jaustųsi priimti, saugūs ir turėtų galimybę laisvai save išreikšti.

Užmegzti ryšį su vaikais, ypač su tais, kurie patiria įvairių gyvenimo iššūkių ar atsiduria nepažįstamoje aplinkoje, nėra lengva užduotis. Kaip jums sekasi kurti pasitikėjimu grįstą ryšį su vaikais, atėjusiais į jūsų užsiėmimus?

Pirmiausia, stebime vaikus ir jų emocinę būseną – niekada neateiname su išankstiniu nusistatymu ar griežtu planu. Bandome suprasti, kas vaikams svarbu, kokios veiklos juos galėtų sudominti ar padėti atsipalaiduoti. Dažnai pasitaiko, kad kai kurie vaikai tiesiog nori būti kartu bendroje erdvėje, nieko konkretaus neveikdami, o mes gerbiame tokį jų pasirinkimą.

Vaikai ateina į užsiėmimus savanoriškai, todėl svarbiausia yra sukurti tokią atmosferą, kad jie norėtų grįžti vėl ir vėl. Kiekvienas vaikas turi skirtingus poreikius – vienam reikia daugiau judėsio, kitam ramybės ar meditacinės veiklos. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad Daša (vardas pakeistas) labai mėgsta piešti, todėl jai ruošiame daugiau vizualių veiklų, o Michailui (vardas pakeistas), kuriam sunkiau išlaikyti dėmesį, siūlome aktyvesnes arba trumpesnes užduotis.

Vienas didžiausių iššūkių – užmegzti ryšį su paaugliais, kurie dažnai jaučia vidinę įtampą dėl tautybės, kalbos ar kultūrinių skirtumų ir ne tik. Mūsų veiklos jiems tampa priemone įveikti šiuos barjerus – per bendrą kūrybą jie pradeda matyti vienas kitą ne kaip kitokius, bet kaip žmones, turinčius panašių svajonių, interesų ir emocinių patirčių.

O su kokiais sunkumais dirbdami migracijos centruose susiduriate Jūs?

Sudėtingiausia – sugebėti nuolat sudominti vaikus, paruošti jiems tokią veiklą, kuri būtų tikrai aktuali, įdomi ir prasminga. Kadangi jų patirtys labai skirtingos, kartais sunku numatyti, kas jiems bus patrauklu.

Taip pat nemažu iššūkiu tampa ir mūsų pačių emocinė savijauta – dirbti su vaikais, kurie patyrė migracijos sunkumus, nėra lengva. Jie dažnai turi sudėtingų išgyvenimų, skaudžių patirčių, o tai gali būti emociškai sunku ir mums patiems. Todėl itin svarbu, kad mes, dirbdami su vaikais, neperduotume savo nuovargio, rūpesčių ar neigiamų emocijų. Mūsų tikslas – bent kelioms valandoms palengvinti jų naštą, suteikti jiems galimybę atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius, tiesiog pajusti džiaugsmą ir ramybę.

Kurdami veiklas, stengiamės vaikams padovanoti kuo daugiau šilumos, pozityvumo, optimizmo ir vilties. Norime, kad jie pajustų, jog gyvenime yra dalykų, už kurių verta kabintis, verta svajoti ir judėti pirmyn. Didžiulis atlygis mums – kai vaikai po užsiėmimų klausia: „Kada atvažiuosite kitą kartą?“ ir nuoširdžiai laukia mūsų vizito.

Kaip manote, kuo vaikams svarbus Jūsų, kaip menininkų-edukatorių, vaidmuo?

Savo veikla stengiamės suteikti vaikams galimybę pabėgti nuo sunkios rutinos ir emocinio krūvio, kurį jie kasdien patiria migracijos centruose. Gyvenant nežinioje, kai net metus ar dvejus nėra aišku, kokia laukia ateitis, labai svarbu bent trumpam leisti jiems užsimiršti, sumažinti izoliacijos jausmą ir padėti pajusti ryšį su kitais žmonėmis. Per kūrybines veiklas jie bent keletui valandų gali nukreipti savo mintis, atsipalaiduoti, atrasti naujus dalykus ir pasijusti bendruomenės dalimi. Mūsų buvimas tampa labai svarbus – mes tampame tarpininkais, padedančiais vaikams atrasti ryšį su savimi, kitais ir pasauliu.

Kartais patys vaikai spontaniškai pradeda kalbėti apie jautrius išgyvenimus ir sunkias patirtis, tačiau mes labai atsargiai ir pagarbiai žiūrime į jų privatumą – neklausinėjame ir nesigiliname daugiau, nei jie patys pasiruošę pasakyti.

Esame čia pirmiausia tam, kad būtume žmogiški, kad parodytume supratimą, palaikymą ir empatiją. Žmogiškumas tokiose aplinkybėse yra esminis dalykas, kuris, deja, dažnai pasimeta tarp įvairių institucinių procedūrų ir biurokratinių taisyklių. Tad mes darome viską, kad vaikai jaustųsi ne vieniši, o suprasti ir saugūs.

Kokį poveikį, jūsų manymu, menas turi vaikams, patiriantiems migracijos iššūkius?

Mes tikime, kad menas tikrai padeda, nors kartais kyla vidinių abejonių, ar tikrai darome viską, ką galime. Kiek įmanoma, stengiamės ieškoti atgalinio ryšio, klausiame vaikų, ar mūsų užsiėmimai jiems patinka, ar norėtų tęsti kūrybinę veiklą ir toliau.

Svarbiausia – sukurti saugią ir draugišką erdvę. Tai erdvė, kurioje vaikai sutinka paprastus žmones – ne institucijų darbuotojus, ne autoritetus ar mokytojus, o tiesiog draugus, bendraminčius, norinčius kartu kurti, bendrauti, dalintis. Tokioje aplinkoje vaikai kur kas lengviau atsiveria, atsipalaiduoja ir pradeda kalbėti apie save. Jie pasakoja, jog anksčiau lankė dailės būrelius, arba prisimena, kad turėjo svajonių juos lankyti.

Suprantame, kad šie vaikai yra itin pažeidžiami, todėl mūsų užduotis – juos padrąsinti, paskatinti kurti, padėti atskleisti talentus, apie kuriuos galbūt jie patys net nežinojo. Paprasčiausias geras žodis, pagyrimas, pastebėjimas tampa galingu įrankiu, kuris gali suteikti vaikui stiprybės ir tikėjimo savo jėgomis.

Kūryba suteikia vaikams atokvėpį nuo sunkios kasdienybės ir patiriamų emocinių iššūkių. Mūsų tikslas nėra meno kūrinys kaip toks – mums daug svarbiau, kad užsiėmimų metu vaikai patirtų ramybę, džiaugsmą ir saugumą. Svarbu, kad jie jaustųsi priimti ir suprasti ne kaip institucijos globotiniai, o kaip žmonės, turintys savo istorijas, svajones ir talentus.

Kaip manote, kokią ilgalaikę įtaką meninės veiklos gali turėti vaikų gyvenimui ir jų ateičiai?

Galbūt ateityje šie vaikai neprisimins mūsų vardų ar veidų, tačiau tikime, kad mūsų ištarti geri ir padrąsinantys žodžiai vaikams liks visam gyvenimui ir taps paskatinimu judėti į priekį. Svarbiausia, kad mūsų veiklos būtų reguliarios – tik taip sukuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurios labai reikia migracijos sunkumus patiriantiems vaikams. Tikime, kad menas gali suteikti jiems vidinės stiprybės net sunkiausiais gyvenimo etapais.

Menų agentūros „Artscape“ vykdoma „Kūrybinių misijų“ programa nuo 2015 metų siekia įgalinti profesionalų meną socialinėje aplinkoje. Pernai metais viso įgyvendinta 155 Kūrybinės misijos, 70 proc. programos pastangų skiriant emociniams poreikiams tenkinti karo Ukrainoje paveiktiems asmenims, taip pat pabėgėliams ir iš kitų šalių. Nuo programos pradžios įvykdyta virš 1200 misijų.

Kūrybinių misijų programa įgyvendinama partnerystėje su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR). Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.