Kultūros puslaidininkiai. Pokalbis apie Taivano ir Lietuvos santykius su kultūros politikos tyrėja Chun-Ying Wei

Chun-Ying Wei gavo daktaro laipsnį Goldsmiths, Londono universitete. Šiuo metu dėsto meno vadybos ir verslumo institute Nacionaliniame Sun Yat-sen universitete Taivane. Chun-Ying taip pat yra Taivano kultūros politikos studijų asociacijos (TACPS) valdybos narė.

Ieva Gražytė: Dėl šalies strateginės padėties ir geopolitinės reikšmės Taivanas, sudėtingos istorijos sala, išgyveno kolonializmo iškilimą ir žlugimą (nuo XVII amžiaus iki dabar, Taivanas buvo Olandijos, Ispanijos, Kinijos ir Japonijos įtakose). Šiandien, daugiakultūrė šalis susiduria su autoritarinės Kinijos grėsme. Gyvenimą autoritariniuose režimuose ir bandymą jų vengti, bei meninės autonomijos paieškas to kontekste regiu kaip pagrindinius Taivano ir Lietuvos šalių panašumus. Kokius dar galėtumėme išskirti?

Chun-Ying Wei: Žinoma, meninės autonomijos paieškos yra labai svarbios, bet tai tikriausiai patenka į platesnę to, ką vadiname saviraiškos laisve, sritį. Pastaraisiais metais globaliame meno lauke stebėjome Kinijos vyriausybės slopinamo menininko Ai Weiwei atvejį ir jo siunčiamą žinią, kad meninė laisvė nėra savaime suprantama. Branginame ir norime išlaikyti mūsų demokratinę sistemą, kasdienį gyvenimą ir žodžio laisvę, o Lietuva dėl istorinių aplinkybių tai supranta. Prisimenu Gabrieliaus Landsbergio pasisakymą 2021 metais, kad „Laisvę mylintys žmonės turi saugoti vienas kitą!“. Tai rodo, kad branginame vertybę, kurios siekia abi šalys.

Ieva Gražytė: Kultūriniai mainai ir diskusijos yra neatsiejama glaudžių Lietuvos ir Taivano diplomatinių santykių dalis, tačiau kultūrinių, ypač tarpinstitucinių mainų atvejai vis dar gana reti. Buvau Nepriklausomos Taivano dokumentikos kino seansuose Vilniuje, kino teatre Skalvija, kurį organizavo Azijos menų centras 2022 metais. Buvau maloniai nustebinta, kad Steph Huang ir jos kūrinys „A Great increase in Business is on its way“ laimėjo pagrindinį prizą Taipėjaus meno apdovanojimuose. Menininkė prieš keletą metų buvo Nidos meno kolonijos rezidentė ir Lietuvos šiuolaikinio meno laukui yra pažįstama. Ar galime spėti, kodėl dar neturime tvarių kultūrinių santykių? Ar oficialios diplomatijos, kultūros atašė mainų stoka gali būti to priežastis?

Chun-Ying Wei: Pastaraisiais metais matėme pastangas stiprinti kultūrinius ryšius ir diplomatiją tarp Taivano ir Lietuvos, nors prireiks laiko, kol bus pasiekta didelė pažanga. Verta apsvarstyti istorinį Taivano kontekstą, kaip šalies kuri nėra Jungtinių Tautų narė, statusą dėl vienos Kinijos politikos. Dėl to Taivanas turi ribotą oficialių sąjungininkų skaičių, šiuo metu jų yra tik 13. Šioje situacijoje kultūrinė diplomatija buvo laikoma alternatyva oficialiai diplomatijai. Taivanas įkūrė kultūros centrus įvairiuose miestuose, kaip Niujorkas, Paryžius ir Tokijas, strategiškai panaudodami kultūrinę veiklą kaip priemonę palaikyti ryšius ir buvimą tuose regionuose. Šie kultūros centrai yra mažiau jautrios ir prieštaringos sąveikos platformos, suteikiančios galimybę diplomatams ir pareigūnams bendrauti su kolegomis.

Nuo 2012 m., Kultūros reikalų tarybai susijungus su Vyriausybės informacijos biuru taip suformuojant Kultūros ministeriją, pamažu padaugėjo Taivano kultūros centrų užjūryje. Tačiau kultūros atašė pareigybių steigimo procesas gali būti sudėtingas dėl derybų su priimančiomis šalimis ir personalo kvotų apribojimų atstovybėse. Šios derybos dažnai vyksta užkulisiuose ir neviešinamos tol, kol netampa sėkmingomis. Nepaisant to, pažanga, nors ir lėtai, daroma. Džiaugiuosi, kad Steph Huang kūryba pasiekė Lietuvą. Tai rodo, kad kultūros centrai gali būti tarpininkai pristatant puikius kūrinius Taivane. Jos darbai užfiksavo kasdienį gyvenimą Taivano turguose, kuriuose ji lankėsi ir apmąstė kapitalizmą, tapusį nauja priespaudos forma.

Ieva Gražytė: Pereinant prie skaitmeninės kultūros politikos ir diplomatijos formų internete temų, naujausiuose meno rinkos pranešimuose pabrėžtas didelis Taivano susidomėjimas skaitmeniniu menu, ypač susijęs su NFTs (nepakeičiamais žetonais). Bazelio meno rinkos ataskaita atskleidė, kad Taivane kolekcionuojama didžiausia skaitmeninio meno rinkos dalis (21 %) ir sukaupta didžiausia skaitmeninio meno dalis, susijusi su NFT (14 %). Kokios gali būti Taivano entuziastingo skaitmeninio kolekcionavimo priežastys?

Chun-Ying Wei: Taivano susidomėjimą skaitmeninėmis kolekcijomis lemia keli veiksniai. Pirma, Taivanas yra puikiai prisitaikęs prie skaitmeninių priemonių ir skaitmenizuoto gyvenimo būdo. Kalbant apie NFTs, jie veikia kaip investavimo įrankis Taivano kolekcionieriams, kurie turi investicinį požiūrį į meną ir renkasi naudoti šią bei kitas skaitmenines technologijas. Kitas veiksnys yra fizinės erdvės trūkumas šalyje. Sala pasižymi kalnuotu reljefu ir tankiai apgyvendintomis vietovėmis, itin ribota erdve tiek gyvenamosioms patalpoms, tiek meno institucijoms, o tai verčia ieškoti kitų meno kolekcionavimo formų. Skaitmeninės kolekcijos suteikia galimybę turėti meno kūrinius be ekspozicinės erdvės, todėl Taivano kontekste šios kolekcijos tampa patrauklios.

Ieva Gražytė: Taivano ekonomika labai priklauso nuo technologijų pramonės, kuri sudaro net apie 40 % šalies BVP. Dėl šios priklausomybės nuo technologijų sektoriaus Taivanas susiduria su didesne priklausomybe nuo pasaulinio ekonomikos nuosmukio, kuris verčia ieškoti alternatyvių būdų, kaip padidinti nacionalinį konkurencingumą įvairesnėse rinkose. Esu linkusi manyti, kad Taivanas technologijas ir internetą laiko potencialiais socialinės lygybės užtikrintojais ar bent katalizatoriais. Skaitmeninių reikalų ministrė jau yra tapusi šalies žmogaus teisių veidu (Audrey Tang asmeniškai yra mano mėgstamiausia Taivano politikė). Kiek svarbi technologijų pramonė kultūros politikai ir diplomatijai Taivane?

Chun-Ying Wei: Aptariant technologijų pramonės vaidmenį kultūros politikoje ir diplomatijoje, iškyla du svarbūs atvejai. Pirmasis pavyzdys yra „TSMC“, gerai žinoma įmonė, garsėjanti semikonduktorių gamyba. Ilgą laiką „TSMC“ rėmė šalies literatūros apdovanojimus, rodydama Taivano technologijų įmonių polinkį į verslo socialinę atsakomybę. Taivano pagrindinėje visuomenėje yra iniciatyvų traktuoti paramą menui kaip socialinę atsakomybę. Skatinant Taivano kultūros politikai, technologijų įmonės taip „atleidžiamos nuo mokesčių“ ir realizuoja socialinę atsakomybę globodamos kultūrą. Kitas dėmesio vertas pavyzdys – „Delta Electronics“, viena iš pasaulinių energetikos valdymo sprendimų tiekėjų. Praėjusiais metais jie bendradarbiavo su Azijos universiteto modernaus meno muziejumi įgyvendindami tvarios energijos projektą. Partnerystė apėmė tvarios energijos tiekimą muziejuje surengtai parodai.

Audrey Tang darbas ir jos kaip skaitmeninių reikalų ministrės vaidmuo atrodo kiek atskirtas nuo technologijų įmonių veiklos. Ji yra mokslininkė ir pirmoji Taivano translytė ministrė. Unikali asmeninė Tang patirtis, tapatybė ir charizma leidžia jai užmegzti ryšį su žmonėmis ir skatinti tarpdisciplinišką dialogą. Jos tarptautinis poveikis prisideda prie Taivano statuso visame pasaulyje ir padeda skatinti Taivano demokratiją, kuri yra patrauklus kultūrinės diplomatijos aspektas.

Ieva Gražytė: Internetas yra svarbi kultūrinės diplomatijos ir simbolinės galios decentralizacijos priemonė, tačiau šis pokalbis nebūtų įvykęs internete, todėl aš linkusi laikyti technologijas tik mūsų fizinio gyvenimo greitintuvais. Labai ačiū, Chun-Ying.