Kristinos Inčiūraitės paroda „Šešėlio aidas“ projektų erdvėje „Malonioji 6“

Lapkričio 4, trečiadienį, 18 val. LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius) atidaroma Kristinos Inčiūraitės paroda „Šešėlio aidas“.

Kas slepiasi šešėlyje? Tai Kinijos svirpliai, naujausiame Kristinos Inčiūraitės meniniame projekte įgaunantys įvairius pavidalus – migruojantys judančiuose vaizduose bei objektuose. Garsiai svirpdami jie gydo sužeistas sielas, nors patys balansuoja tarp gyvenimo ir mirties: svirplių patinėlių dainos vienu metu pritraukia ir pateles, ir į svirplių garsą reaguojančias parazitines muses (Ormia ochracea). Taigi seksualinė ir natūrali atranka – tai dvi priešybės šių dainuojančių vabzdžių evoliucijoje.

Dar yra „industrinė“ svirplių atranka – Kinijoje jau nuo senų senovės vertinami svirpliai yra gaudomi laukuose, rūšiuojami, auginami, žavimasi jų svirpimu, organizuojamos net jų kovos. Kinijos turguose galima aptikti gausybę svirplių: įvairiose pintinėlėse, indeliuose ir dėžutėse jie skleidžia didžiulį triukšmą, kuris primena Kinijos miestų statybų dūzgesį.

Kinijoje sparčiai augant ekonomikai, vyksta didžiulės statybos – plečiami jau esantys ir statomi nauji miestai. Tačiau sparčiai kylantys nauji gyvenamieji rajonai nežada geresnio, patogesnio gyvenimo taip greit, kaip norėtųsi. Kinijoje išryškėja ir miestų-vaiduoklių fenomenas: dažniausiai ten, kur itin brangūs butai siūlomi mieste be išvystytos infrastruktūros. Prabangesnės klasės butai dažniausiai siūlomi teminiuose rajonuose, imituojančiuose Europos ar Amerikos architektūrą – tai itališko, angliško, prancūziško ar austriško stiliaus namai arba Manhatano dangoraižiai, vietinius viliojantys komfortabiliu vakarietišku gyvenimo stiliumi, tačiau stokojantys lokalios urbanistinės tapatybės.

2015 metais Kristina Inčiūraitė lankėsi Kinijoje. Tiriamojoje kelionėje ji filmavo vieną iš tokių teminių rajonų – tai Tianduchengo gyvenamasis rajonas, sumažintas Paryžiaus klonas su Eifelio bokštu, 2007 metais pastatytas Hangdžou priemiestyje, už kelių šimtų kilometrų nuo Šanchajaus. Tačiau jis nespindi paryžietiška prabanga, apgyvendintas negausiai, o nenaudojamos patalpos pirmuose namų aukštuose iliustruoja apmirusį miestiečių gyvenimą.
Kažin, kas būtų, jei Paryžiaus kopija ir originalas apsikeistų vietomis arba kopija pranoktų originalą? Plagijavimą postuluojantis šanzai pasaulis okupuoja vis didesnę dalį horizonto, kuriame susitraukia objektai, išryškėja jų šešėliai. Galbūt įmanoma dekonstruoti reprezentacijos struktūrą, kurioje objektas ir jo kopija atitinka vienas kitą. Kitaip tariant, objekto pakartojimas įveda nuokrypį, tam tikrą perversiją, o tai kopiją ne tik nutolina nuo objekto, bet ir greičiausiai panaikina patį reprezentacijos principą.

Iš šešėlinės simuliakrinės karalystės išlenda svirplių vaiduokliai ir tampa sielų „gydytojais“ – jie paaštrina apsnūdusius pojūčius ar pasiūlo alternatyvų gaivališką ir nenuspėjamą pasaulį tiems, kurie nori pabėgti iš socialinės stratifikacijos, komercializacijos bei stereotipų gniaužtų.

LTMKS projektų erdvėje pristatomi naujausi Kristinos Inčiūraitės kūriniai: keli filmai ir objektai, inspiruoti jos tiriamosios kelionės Kinijoje.

Paroda veiks 2015 m. lapkričio 6–8 dienomis, nuo 15 iki 18 val.
Organizatorius: „Kristinos Inčiūraitės studija“
Projekto koordinatorė: Diana Dmitrijeva
Rėmėjai: LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba