Knygos „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ pristatymas galerijoje „101“, Kaune

Rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53, Kaunas) įvyks knygos „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ pristatymas.

Monografiją pristatys autoriai,architektūros istorikai dr. Marija Drėmaitė, doc. dr. Vaidas Petrulis ir doc. dr. Jūratė Tutlytė.  Renginį moderuos– filosofas prof. Gintautas Mažeikis bei istorikas, sovietologas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume, kokia didelė jų dalis suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį. Sukūrus galingą statybų industriją, kuruojant nomenklatūriniam aparatui, pasitelkus mokslininkus ir architektus buvo metodiškai kuriami ištisi pramoniniai ir gyvenamieji rajonai, nauji miesteliai ir kaimo gyvenvietės, keičiamas kraštovaizdis. Architektūrinius to meto procesus lydėjo tyrimų, albumų, reprezentacinių bei propagandinių tekstų ir vaizdų srautas, turėjęs įtikinti visuomenę tariamai sėkmingomis socialistinės Lietuvos statybomis.

Vis dėlto, prabėgus vos keliems dešimtmečiams, paaiškėjo kad tuo metu įspūdingais skaičiais iliustruojamo progreso rezultatai gana prieštaringi. Nepaisant to, kad pasauliniame kontekste ryškiausi XX a. statybų pavyzdžiai pripažįstami kaip vertinga architektūrinio paveldo dalis, kai kurie jų netgi įtraukiami į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, postsovietinėse šalyse šis palikimas dažniausiai suvokiamas kaip bereikšmės, funkciškai neefektyvios bei morališkai pasenusios erdvės, kurios, atsiradus menkiausiai galimybei, griaunamos ir keičiamos sekant naujausiomis madomis. Tokie procesai knygos autorius paskatino giliau pažvelgti į sovietinės architektūros fenomeną, pabandyti nutiesti savotišką tekstinį ir vaizdinį tiltą į netolimą praeitį. Nesiekiant nei nostalgiškai garbinti, nei iš anksto smerkti, knygoje šios epochos architektūra analizuojama kaip tarpusavyje glaudžiai susijusių reiškinių kompleksas. Politika, architektūra, urbanistika, dizainas čia susipina į savotišką kaleidoskopą, kuriame skaitytojas ne tik atpažins jau pasikeitusias ar vis dar istorinės atminties fragmentus išlaikiusias erdves, bet ir turės galimybę kartu su autoriais iš naujo permąstyti svarbių to meto architektūrinių procesų priežastis ir pasekmes.