.
2022    06    13

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – dirbtinis intelektas, intymumas, populiarumo ir kūrinio vertės klausimai bei Klaipėdos utopijos vaizdiniai

artnews.lt

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) visą birželį žada stebinti lankytojus apmąstyti siūlomų temų, potyrių bei praktinių veiklų gausa. Nuo birželio 10 d. KKKC Parodų rūmuose veikia keturios parodos, kurias apžiūrėti atvykęs lankytojas gali užtrukti ne vieną valandą. Be parodų, KKKC organizuoja daugybę kitų renginių: paskaitą apie dirbtinį intelektą, parodos atidarymo dūzges erdvėje HOFAS, kūrybiškumo laboratoriją su Gianluca Sodaro, trumpametražių filmų peržiūrą bei grafikos ir molio dirbtuves šeimoms.

Klaipėdos architektūra 2021 ir 2100 metais

 Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architektūra 2021“ ir „Klaipėdos utopija 2100“ skirta pristatyti du architektūros laikmečius – 2021 ir 2100 metus. Parodos kuratorius Vladas Balsys kviečia aplankyti dviejų dalių ekspoziciją, sudarytą iš tradicinių projektų „Klaipėdos architektūra 2021“ ir architekto Petro Džervaus meninio projekto-tyrimo „Klaipėdos utopija 2100“. Paroda yra tradicinio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.

Pirmojoje ekspozicijos dalyje plačiai apžvelgiamas metinis Klaipėdos ir Lietuvos architektų darbo rezultatas Klaipėdos regione bei naujausi klaipėdiečių architektų projektai kituose miestuose. Ekspozicijoje pristatoma per šešiasdešimt 2021 metais sukurtų konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas jau įgyvendintų architektūrinių projektų. Parodoje aktualizuojamas klausimas – kokia projekto dalis yra svarbiausia ir nulemianti galutinį architektūros rezultatą?

Antrąją ekspozicijos dalį jos autorius architektas Petras Džervus pristato kaip konkrečių Klaipėdos geografinių vietų atvejų studiją, demonstruojančią įvyksiančių pokyčių urbanistinėje aplinkoje fizinę išraišką – vienais atvejais parodoma, koks neužstatytų teritorijų užstatymas šiandien jau yra suplanuotas, kitais atvejais – kas bus pasiekta, neapdairiai maksimaliai užstatant laisvas teritorijas arba į jas nekreipiant pakankamai dėmesio bei viešųjų finansų. Miesto planavimo iššūkiai ir urbanistinės plėtros uždaviniai visuomenėje sutinkami nevienareikšmiškai, dažnai kelia įvairaus rango ir pobūdžio konfliktus. Tai rodo visuomenės susidomėjimą aplinkos pokyčiais. Dar daugiau klausimų kyla, su kokiais kultūriniais ir urbanistiniais iššūkiais susidurs Klaipėdos gyventojai prieš prasidedant XXII a.? Kaip miestas pasikeistų priemiesčių gyventojų skaičiui išaugus dvigubai ir daugiau? Kaip atrodytų ir kur įsikurtų imigrantų iš Azijos ir Afrikos rajonai? Kokią įtaką Klaipėdos pakrantėms darytų išplėstas jūrų uostas? Tokie ir panašūs klausimai yra urbanistinės utopijos prognozės uždaviniai, o jų iškėlimas ir palaikymas oficialiame diskurse gali suformuoti veiksmų gaires, kurios reikalingos šiandien, kad ateityje būtų išvengta apmaudžių urbanistinių pasekmių.

Paroda veiks iki liepos 3 d.

Meno kūrinio populiarumo ir vertės klausimai

Parodos „Kolekcionuojant hitus. Kūriniai ir garso takeliai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ kuratorės Ugnė Bužinskaitė ir Danutė Gambickaitė kviečia pažvelgti į „Lewben Art Foundation“ kolekciją ir specialiai šiai parodai sukurtus garso takelius mąstant apie populiarumo reiškinį kultūros lauke. Parodoje „Kolekcionuojant hitus“ nepateikiami atsakymai, nesprendžiamos problemos ir nedaromos išvados. Čia klausiama, keliamos hipotezės, pastebimos bei apmąstomos populiarumo reiškinio mene situacijos ir reikšmės, o tam pasitelkiami įvairiausių laikotarpių ir medijų kūriniai bei specialiai jiems sukurti garso takeliai. Kitaip tariant, ši paroda yra diskusijos apie populiarumą moderatorius.

Parodą papildo trys menotyrininkių – Eglės Mikalajūnės, Jogintės Bučinskaitės ir Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės – tekstai, praplečiantys parodos suvokimo perspektyvas. ,,Tai, kad visi parodoje eksponuojami kūriniai jau atsidūrė kolekcijoje, formaliai įrodo jų vertę, bet nepatvirtina jų populiarumo. Paroda „Collecting Hits“ suteikia galimybę į jau minėtą koordinačių ašį perkelti ir įvertinti skirtingų autorių skirtingais laikotarpiais sukurtus skirtingus kūrinius. Ar pripažintų kūrinių populiarumą veikia laiko erozija? Ar populiarumo mastą lemia menininko kilmė ir kūrinio sukūrimo vieta? Ar populiaresniu jį paverčia papildomi pasakojimai, muzikiniai takeliai ir interpretacijos? O gal populiarumas tėra virusinė liga, kuria turi persirgti, jei ne menininkas, tai meno kūrinys? Tiesa, niekas nėra apsaugotas nuo komplikacijų“ (Jogintė Bučinskaitė, ištrauka iš teksto „Populiarumo simptomatologija“).

Parodoje eksponuojami menininkai: Knut Åsdam, Adomas Danusevičius, Ugnius Gelguda, Dr. GoraParasit, Alfredo Jaar, Vytenis Jankūnas, Patricija Jurkšaitytė, Vitas Luckus, Mindaugas Lukošaitis, Jurgis Mačiūnas, Mohamed Namou, Vita Opolskytė, Igoris Piekuras, Marija Teresė Rožanskaitė, Šarūnas Sauka, Augustinas Savickas, Antanas Sutkus, Indrė Šerpytytė, Andrius Zakarauskas.

Garso takelių autoriai: Rokas Beliukevičius, Arturas Bumšteinas, „Freaks on Floor“, Vytautas V. Jurgutis, Giedrė Kilčiauskienė, Žygimantas Kudirka-Mesijus ir Adas Gecevičius („Vilniaus energija“), Andrius Mamontovas, Migloko, „Solo ansamblis“, „Sheep Got Waxed“.

Paroda veiks iki liepos 10 d.

Dirbtinis intelektas – stebinantis, žavintis ir bauginantis

„Begaliniai duomenys ir dirbtinis intelektas persvarsto ir keičia pasaulio tvarką. Mašinos – tiek fizinės, tiek skaitmeninės – skverbiasi į kiekvieną mūsų gyvenimo centimetrą, sukeldamos prieštaringų pasekmių. Aplinkos sensoriai atskleidžia klimato pokyčius, tačiau kartu teigia apie neišvengiamą pražūtį. Išmanieji namai sukurti mus apsaugoti, taip pat ir atskleidžia informaciją apie mus ir mūsų kaimynus“, – tokia susimąstyti verčiančia įžanga prasideda Neo Christopher Chung tarpdisciplininio meno parodos „Dirbtinės perspektyvos / Artificial Perspectives“ aprašymas.

Neuroninis milžiniškų duomenų srautų apdorojimas stumia mus posthumanizmo link. Prasidėjus reprogramavimui tampa beprasmiška gilintis į tai, kas ką stebi. Kiekviena akimirka lekia pro mus, palikdama tik silikono atliekų pėdsakus ir neįskaitomus įrašus. Mokslas vis labiau prieštarauja tikrovei ir mes nebesugebame joje įvertinti savęs.

Pirmą kartą pristatoma Neo Christopher Chung instaliacija „Dirbtinės perspektyvos“ suteikia stebėtojui galimybę bendrauti su šia posthumanistine mašina. Dirbtiniai subjektai auginami sintetinėse biosferose, paremtose Dirbtinio intelekto kalbos, garso ir regėjimo modeliais. Dabarties refleksijos kilpose multisensorinės generacinės sistemos reaguoja į aplinkos veiksnius. Kai aplinkos pokyčiai jaučiami ir interpretuojami šimtus kartų per sekundę, šių išmaniųjų įrenginių elgesys, priklausomai nuo auditorijos veiksmų, tampa chaotiškas. Balansuodamos tarp žmogaus, mašinos ir aplinkos, „Dirbtinės perspektyvos“ atskleidžia mūsų netvarius santykius su informacijos apdorojimo įrenginiais ir algoritmais, visur esančiais, tačiau neanalizuojamais ir palaipsniui keičiančiais mūsų pasaulį.

Neo Christopher Chung (g. Pietų Korėjoje) Duke universitete (JAV) įgijo vizualiųjų menų ir biomedicinos inžinerijos bakalauro laipsnį, Prinstono universitete (JAV) apsigynė kompiuterinės biologijos daktaro mokslinį laipsnį. Vroclavo dailės akademijoje (Lenkija) įgijo magistro laipsnį.

Būdamas Varšuvos universiteto docentu ir Kalifornijos universiteto mokslininku, jis atlieka kompiuterinės biologijos ir mašininio mokymosi tyrimus. Autoriaus meninės veiklos laukas apima duomenų ir mašinų įtakos kultūrai analizę.

Paroda veiks iki liepos 3 d.

„Noriu suprasti tavo šnabždesį“ – Denisos Štefanigovos paroda, kuriai prireiks drąsos

Apmąstyti jausmus, santykius, jų sudėtingumą ir intymumą kviečia iš Čekijos kilusi menininkė Denisa Štefanigová (g. 1995). Kūrėja daugiausiai dėmesio skiria tapybai, tačiau vien šia medija neatsiriboja, tad jos parodoje eksponuojami ne tik tapybos darbai, bet ir instaliacijos. D. Štefanigovos darbuose atsispindi aistros ir gyvuliškumas, grynumo ir trapumo simbiozė, smurtas, kilęs iš bendravimo priešpriešos. Spalvoms menininkė suteikia žmogiškus jausmus ir per jų išraišką analizuoja įvairias meilės stadijas. Kūriniuose ji įsivaizduoja spalvų įsimylėjimą, tarpusavio santykius ar svetimavimą ir kelia sau klausimą, kaip pavydas, neištikimybė ar išsiskyrimas paveiks jų atspalvius, ryškumą ir intensyvumą. „Aš klausiu: kaip spalvos susimaišo? Ar dažai gali būti neištikimi? Jei viena spalva apgauna kitas, ar spalvų deriniai vis dar gryni, ar tampa nešvarūs kaip ir neištikimybės atveju pašliję žmonių santykiai? Įdomu, ar žmonės galėtų vienas kito atžvilgiu elgtis taip pat, kaip elgiasi teptuko potėpiai: tekantys, nepriklausomi, lygūs, nesmerkiantys, susiliejantys vienas su kitu be pavydo, lygiai taip pat, kaip santykių pradžioje, kai įsimylime. Bet kas žino, ką galvoja spalvos…“ – savo tyrimo esmę pristato parodos autorė.

Jaunosios kartos menininkė studijavo dailę Brno mieste Čekijoje ir Bilbao (Ispanija), 2021 m. baigė Estijos dailės akademijos magistro studijų Šiuolaikinio meno programą. 2021 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininke.

Paroda veiks iki liepos 3 d.

„6 m³ galerija“ – dėmesys jauniems kūrėjams

KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspozicija. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.

Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į  kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.

„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.

Parodų patyrimui sustiprinti pasitelkiama ir paskaitas, ir vakarėlius

Birželio 9 d. „Lighthouse hub“ bendruomenės erdvėje vyko menininko Neo Christopher Chung paskaita. Susitikimo metu autorius supažindino bendruomenę su savo įkvėpimo šaltiniais ir kūryba meno bei mokslo sankirtoje, pasakojo apie tai, ką naujųjų medijų menas gali atskleisti ir išmokyti visagalių kompiuterių ir algoritmų amžiuje, aptarė, su kokiais iššūkiais susiduria eksperimentuodamas su daugybe netradicinių medžiagų.

Menininkė Denisa Štefanigova į savo parodos atidarymą KKKC Parodų rūmuose atvyko kartu su gerai žinomu elektroninės muzikos kūrėju ir prodiuseriu iš Estijos Andres Lõo. Jo pasirodymas vyko erdvėje HOFAS po parodos atidarymo ir tapo parodos tęsiniu muzikinės psichodelijos forma.

Praktinės dirbtuvės šeimoms ir jauniems kūrėjams

Šeštadieniais KKKC Meno kiemo dirbtuvėse ir Parodų rūmuose vyksta kūrybiniai užsiėmimai šeimoms – grafikos, koliažo ir polimerinio molio dirbtuves veda KKKC rezidentės Diana Monkevičiūtė ir  iš Ukrainos atvykusi menininkė Kseniya Buryka.

Pažengusieji kūrėjai kviečiami tobulėti specializuotuose renginiuose. Birželio mėnesį trijų užsiėmimų kūrybiškumo laboratoriją veda iš Italijos kilęs kino režisierius Gianluca Sodaro. Vienas svarbiausių įgūdžių šiandienos ir ateities pasaulio darbo rinkoje yra kūrybiškumas, tad laboratorijos dalyviai skatinami jį ugdyti per meną, laisvę, susitelkimą į gyvą kūrybinį procesą ir savo asmeninę refleksiją. Laboratorija „Aš esu akis – sakau, ką matau / I am eye – say what you see“ prasidėjo nuo viešos G. Sodaro trumpametražių filmų peržiūros, o baigiamasis renginys, kurio metu bus pristatyti laboratorijos rezultatai, planuojamas birželio 20 d.