Kipro Černiausko paroda „Unalive“ Pamėnkalnio galerijoje

Iki gegužės 28 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veikia Kipro Černiausko paroda „Unalive“.

„Unalive“ (angl. „negyvas, padaryti negyvu“) – tai „Tiktok“ vartotojų išpopuliarintas žodis, susijęs su gyvybės netekimu ar atėmimu, vartojamas kaip veiksmažodis ir būdvardis. Šis terminas veikia kaip eufemizmas, siekiant apeiti cenzūrą socialiniuose tinkluose.

Paroda „Unalive“ plačiąja prasme yra apie šiuolaikinę informaciją – jos pobūdį, turinį ir greitį. Konkrečiau – tai informacijos apie mirtį analizė, daugiau dėmesio skiriant ne pačiam mirties faktui, bet jos suvokimui ir vertinimui.

Ekspozicija tematiškai skeliama į kelias dalis. Pirmojoje dalyje autorius domisi, kaip mirtis pateikiama informacinėje erdvėje. „Karo Ukrainoje pradžioje interneto platformas užplūdo neįtikėtinai atviri smurto ir mirties vaizdai, šokiravę visuomenę. Vėliau socialiniai tinklai tokius vaizdus pradėjo cenzūruoti ir blokuoti. Kadangi karo šokas palietė ir mane, pasidaviau impulsui reflektuoti tai, ką matau ir, nusipirkęs pigių flomasterių (vaikiška priemonė, esanti arčiau realybės nei aliejinis dažas), ėmiau paišyti karo scenas. Tiesiogiai karo netekčių nepatyriau, todėl piešiau per socialinių ir naujienų portalų filtrus. Šis procesas sukėlė minčių apie tai, kaip mes matome ir išgyvename masines žmonių žūtis svečiose šalyse. Patį žiauriausią karą stebime kartu su reklamomis, nuolaidų ir atostogų pasiūlymais. Tuo pačiu metu tai – ir tikra, ir netikra. Informacinėje erdvėje mirtis tampa hierarchiška ir selektyvi.“

Parodoje taip pat paliečiami asmeninio gedulo ir mirties kaip tabu klausimai. „Šnekant su žmonėmis apie mirtį, justi sumišimas, nes niekas nežino, kaip apie ją reikėtų kalbėti. Po tėvo mirties pastebėjau, jog žmonės į mano patirtį reaguoja perdėm dramatiškai, lyg tai būtų keistas ar nenormalus reiškinys. Sekdamas socialinių tinklų lauką, pastebiu bandymus mirtį ir panašius dalykus suredukuoti iki to, kas yra finansiškai naudinga paslaugų tiekėjams. Pvz., „Tiktok’o“ vartotojų kalboje mirčiai apibūdinti yra naudojama Ezopo kalba, nes tiesiogiai minėti mirties negalima – ji siejama su negatyviomis emocijomis, kurios mažina vartotojų buvimą programėlėje. Tokiu būdu iš viešosios erdvės išnyksta svarbios temos.“

Parodos rengėjas: Pamėnkalnio galerija.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Fotografijos: Pamėnkalnio galerija