Kamilės Krasauskaitės ir architektų Onos Lozuraitytės bei Petro Išoros architektūrinė skulptūra – Krosnies paviljonas

KROSNIES PAVILJONAS – tai 2024 m. kultūros komplekse SODAS 2123 (Vitebsko g. 21-23, Vilnius) įgyvendinta menininkės Kamilės Krasauskaitės bei architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros interaktyvi architektūrinė skulptūra ir viešoji erdvė, sukurta bendruomenės susibūrimams, edukacijoms, renginiams ir kolektyvinėms veikloms. Šis dualus kūrinys įgyvendintas bendradarbiaujant tarpdisciplininio meno kūrėjai Kamilei Krasauskaitei bei architektams Onai Lozuraitytei ir Petrui Išorai. Objektas organiškai sujungia kūrėjų idėjas, funcionalumą ir aplinką, taip sukuriant dinamišką socialinę erdvę ir vietą. Visuomenei atvira viešoji erdvė, jautriai atliepianti šalia įsikūrusių bendruomenių poreikius bei formuojanti naują traukos tašką mieste, balandžio 26 d. atsidarys antrajam sezonui! Lankytojų laukia skaitiniai, pašnekesiai, paskaita ir vakarienė. Detalesnė renginių programa bus pristatyta visai netrukus.

KROSNIES PAVILJONAS pristato pamirštą miesto tipologiją, siūlančią bendruomeninę krosnį  – archetipą, giliai įsišaknijusį žmonijos kultūroje. Atgaivindamas susibūrimo prie ugnies tradiciją, projektas primena simbolinį jos vaidmenį, įkūnijantį šilumą, apsaugą ir vienybę. Paviljono architektūrinės formos susiliejimas su krosnies gaivališkumu sukuria hibridinę susitikimų vietą, kuri yra naujas erdvinis orientyras ir skulptūrinė intervencija į miesto audinį.

KROSNIS

Paviljono šerdyje esanti krosnis veikia ir kaip praktinis įrankis, ir kaip simbolinė būtybė – aktyvi ugniavietė, neapsiribojanti vien tik utilitarine funkcija. Jos dizainas įkvėptas mistinių, nuolat kintančių alchemikų krosnių atanorų (angl. Athanor), paverčiant ją gyvu, kvėpuojančiu organizmu. Be šildymo, kepimo, gaminimo ar rūkymo funkcijų, krosnis įkūnija alcheminės transformacijos elementą, susiejantį ugnį su platesnėmis atsinaujinimo ir pokyčių temomis. Kupolo formos struktūra atspindi ilgalaikę tipologiją, apimančią įvairias kultūras ir istorijas, kur ugniakuras yra ne tik išgyvenimo, bet ir ritualų bei pasakojimų vieta.

Skirtingose kultūrose židinys nuo seno buvo siejamas su namų širdimi tiek lingvistiškai, tiek erdviškai. Lietuvių kalboje „namų šerdis/širdis“ atspindi tą pačią gilią sąsają, kaip ir angliškas „hearth“, prancūziškas „foyer“ bei lotyniškas „focus“ – visi šie žodžiai jungia ugnį su būstu, šiluma ir susibūrimu. Tradiciškai įrengtas statinio centre židinys ar krosnis buvo daugiau nei vien maisto ruošimo vieta; apibrėžė kasdienio gyvenimo ritmą, įtvirtino pasakojimus, ritualus, susitikimo tašką ir bendruomeninius mainus.

Ši bendruomeninė krosnis atkuria pirmapradį susibūrimo prie ugnies aktą, įprasmindama jį šiuolaikinėje aplinkoje. Ji tarnauja ir kaip susitikimo vieta, ir kaip performatyvi erdvė, kur maisto gaminimas tampa bendru veiksmu, o ugnies buvimas sujungia žmones per šilumą, pokalbius bei kolektyvinę patirtį. Atkartodama kūrybos ir destrukcijos dvilypumą, krosnis yra daugiau nei interaktyvi skulptūra; tai nuolatinės transformacijos erdvė, kurioje šilumos ir dūmų elementariosios jėgos formuoja tiek materiją, tiek atmintį.

PAVILJONAS

„Krosnies paviljonas“ įkūnija akupunktūrinės architektūros koncepciją, kurioje kompaktiškos, tikslinės intervencijos papildo platesnę miesto aplinką. Skirtingai nei išsamiai suplanuoti ir pernelyg integruoti projektai, ši idėja pabrėžia mažų, bet svarbių mikrointervencijų vertę viešųjų erdvių kūrime. Paviljonas įrengtas sode šalia meno bendruomenės centro „SODAS 2123“ Vilniuje ir veikia kaip „lauko kambarys“ – kartu ir virtuvė, ir susibūrimo vieta, skatinanti socialines ir kultūrines sąveikas. Jo šerdyje yra hibridinė krosnis, kuri ne tik skleidžia šilumą gaminant maistą, bet ir šildo atsišakojimą, skirtą sėdėjimui. Krosnis, kaip archetipas, suburia žmones per atvirą maisto ruošimą ir dalijimąsi, skatindama bendruomeninę trauką. Integruodama maisto gaminimo ritualus ir veiklas į hibridinį paviljoną, ji suteikia užuovėją ir erdvę socialiniams mainams, taip prisidėdama prie besikeičiančio kultūros sodo viešojo pobūdžio formavimo. Šis projektas atliepia vis didėjantį poreikį kurti mažo masto daugiasluoksnes intervencijas, kurios galėtų prisidėti sprendžiant sudėtingus urbanistinio planavimo ir vietokūros iššūkius vis labiau standartizuotoje ir vienodėjančioje statybų aplinkoje. Į vieną mazginę aplinką sujungdamas pusiau inžinerinius, pusiau rankų darbo ir dalinai perimtus elementus, Krosnies paviljonas, pradėjęs antrąjį sezoną, tampa atvira platforma ir vieša savitarnos erdve, kurioje skatinama dalijimosi, bendravimo, bendrakūrybos ir kultūrinių mainų kultūra. Krosnies paviljonas veikia kaip savotiška gydančios architektūros forma, iškylanti virš nebeveikiančių modernistinių miesto infrastruktūrų, ir veikia kaip vienas iš besikuriančio bendruomenės sodo epicentrų. Tai galima laikyti vienu iš archetipų pergalvojimo klausimų – susibūrimo prie ugnies, duonos kepimo ir viešosios krosnies tradicijų, kurios išnyko pokario okupacinio modernizmo laikotarpiu Baltijos šalyse. Šiame kontekste paviljonas atsiskleidžia kaip išvirkščias namas — atvira patalpa be sienų — su krosnimi pačiame centre. Jei krosnis tradiciškai buvo namų širdis, paviljonas tampa jos hiperbolizuota atauga — egzoskeletu, išsiplečiančiu į viešąją erdvę kaip technologinis totemas. Tai skaidri buveinė, sklindanti iš krosnies šilumos, kurioje vyksta renginiai panoraminiame kultūros sodo epicentre.

Kūrybinė komanda:

„Krosnies paviljono“ autoriai: Kamilė Krasauskaitė, Ona Lozuraitytė, Petras Išora
Architektai: Ona Lozuraitytė, Petras Išora
Krosnininkas: Vytautas Kazimieras Narbutas
Prodiuserės: Vitalija Jasaitė, Danutė Gambickaitė
Krosnies produkcijos koordinatorė: Eglė Kliučinskaitė
Asistuojantis architektas: Gabrielius Dovydėnas
Koordinatorė: Gabija Stašinskaitė
Komunikacijos koordinatorė: Gustė Grigaliūtė
Grafinio dizaino kūrėjas: Tauras Stalnionis
Vertėjos ir kalbos redaktorės: Alexandra Bondarev, Rosana Lukauskaitė, Kristina Pilitauskienė

Organizatorius: kultūros kompleksas SODAS 2123

Projektą finansavo: Vilniaus miesto savivaldybė

Ačiū Agnei Kučerenkaitei, Ievai Bagdonaitei, Jurgiui Paškevičiui, Virginijui Šakaliui, Martynui Mockevičiui, UAB „Emadas“, Ballooning.lt

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela