„Kadro metafizika. Audriaus Kemežio fotografijų retrospektyva“ nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijaus erdvėje

Iki gegužės 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijaus erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius) veikia paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva.

Parodos pavadinimas nėra atsitiktinis. „Tokia kadro metafizika, kuri gimsta tiesos ir grožio sandūroje“ – tai citata iš kino režisierės Giedrės Beinoriūtės pokalbio su Audriumi Stoniu apie A. Kemežio kūrybai būdingą nenudailintą realybės ir akimirkos grožio darnos pajautą knygoje „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ („Monoklis“, 2022).

Šis apibūdinimas tinkamas ir parodoje eksponuojamoms fotografijoms – A. Kemežio ankstyviesiems bandymams nuo 1985 m., jam pradėjus lankyti Birštono kultūros centro fotografijos būrelį, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais dirbant Šiuolaikinio meno centro fotografu ir maždaug iki 1998 m. baigus kino operatoriaus specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedroje. A. Kemežys laikomas vienu unikaliausių savo kartos kino operatorių ir didžiulio kūrybinio potencialo kūrėju, kino kadruose paveikiai perteikusiu visuotinumo pojūtį.

Konceptualiais bandymais išsiskiriančiuose parodai atrinktuose darbuose vaizdingai perteikiamos menininko kūrybinio braižo – ypatingo dėmesio šviesai, subtilumo ir atidumo jautriausioms kasdienybės akimirkoms – užuomazgos, kurias galime atpažinti vėlesnę A. Kemežio, kaip kino operatoriaus, kūrybą užfiksavusiuose eksperimentinio videomeno, dokumentinių bei vaidybinių filmų kadruose.

Monochrominėse fotografijose vilnijančias medžio šakas, kartotekos likučiais nuklotus kambarius, senolio žingsnį pajūryje, kaip ir kitus retrospektyvinėje A. Kemežio kūrybos parodoje eksponuojamus kasdienybės atvaizdus, galima suvokti kaip tikrą, išjaustą gyvenimą liudijančias akimirkas, menininko žvilgsnio pastebėtas ir juvelyriškai įamžintas mūsų būties prasmės pasakojime.

Parodos idėjos iniciatorė – Aušra Trakšelytė

Parodos kuratorė – Elita Užuotaitė

Parodos architektas – Gediminas G. Akstinas

Dizainerė – Emilija Dobrovolskienė

Organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Parodai kūrinius paskolino Povilas Veteris.

Fotografijos: Vygaudas Juozaitis.