Jurgos Barilaitės animacija. Paroda „Kaulai ir nuosėdos“ „Artifex“ galerijoje

Jurgos Barilaitės paroda „Kaulai ir nuosėdos” veikė „Artifex” galerijoje lapkričio 6-23 dienomis. Joje buvo eksponuojami nuo 2014 iki dabar 2019 metų sukurti piešiniai ir du video darbai arba kaip sako pati Jurga: „Tai tarsi įžanga ir epigrafas projektui „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės”. Kūriniai, prikeliantys senus protėvių kaulus iš tiesų pilni ir tiesaus renesansinio žinojimo, ir tirštos demoniškos jėgos, ieškančios naujo sielos arba animos įsikūnyjimo.

Piešiniai nupiešti lengvai ir tiksliai ir beveik tinktų homo sapiens anatomijai iliustruoti, jeigu ne keli bet…. Visų pirma, šios figūros ne tobulai idealios, o veikiau -individualios ir tarsi dvigubos prigimties. Tai – ir mirtis (griaučiai), ir gyvybė (labiau tiktų angliškasis sex reiškiantis ir lytį, ir seksą) viename, Ir net joms nupiešti naudojamas simboliškas – juodas ir raudonas – tušas, o balta sienų ir popieriaus spalva čia sukuria papildančias konotacijas. Menininkė griaučiams suteikia lyties ir gyvybės požymių, kitaip tariant, juos animuoja (lot. animātiōn – gyvybės dovanojimas). Iš kitos pusės – ne mažiau svarbi ir pati ekspozicija – virsmo, judesio ir veiksmo vieta. Galerijos erdvėje kai kurie piešiniai sukomponuoti pabrėžiant virsmą ir kaitą – įeina “vyras” ( „Sapnas I, Žengiantis per šunis”) išeina „moteris” („Sapnas II (Motinos)”), o veržlus dviprasmiškos gyvybės judėjimas apribojamas ne tik ankštos ekspozicinės erdvės, bet ir piešinio, atvaizdavusio šaltą, idealų struktūrišką statinį („Nematomumo zona”). Ši gyvo ir negyvo bei architektūrinės formos sąsaja ir ir visomis prasmėmis apnuogintos figūros komponavimas toje pačioje erdvėje talpina savyje daug prasmių: ji iš karto asocijuojasi su Leonardo da Vinčio sukurtu piešiniu-iliustracija, vadinamuoju Vitruvijaus žmogumi (originalas skamba labai gražiai – Le proporzioni del corpo umano secondo Vitruvio ir pagal architektą Vitruvijų simbolizuoja idealias žmogaus kūno proporcijas). Šis Leonardo piešinys interpretuojamas ir kaip vienas ankstyvųjų animacijos (animacija – čia kaip pieštinių, judančių vaizdų menas) pavyzdžių, kai viename piešinyje sujungiamos dvi skirtingos pozos ir du geometriniai elementai – apskritimas ir kubas. Jurgos figūros anaiptol nepretenduoja į renesansinį idealą, tačiau stebėtinai tiksliai pagauna transformacijų pavidalus, ir tuo pačiu kaip Leonardas ar Vitruvijus siekia atskleisti žmogaus paslaptis.

Jurga Barilaitė, Sapnas I, Žengiantis per šunis, 2018. Tušas ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Parodoje eksponuojami taip pat du video filmai – tamsoje šokantys griaučiai ir dviprasmiškas žmogaus gerklų judėjimas kalbant balsu. „Falcetas virpina balso stygas” (video, garsas, trunkantis tik 30 sekundžių) – ne visiems prieinamas žvilgsnis į viena paslaptingiausių ir sunkiausiai pasiekiamų žmogaus kūno vietų. Iš vėl gi asociacija su animacijos pradžia – vadinamąja Camera obscura, davusioje pradžią ne tik animacijos, bet ir fotoaparato atsiradimui, kai kambario tamsoje buvo galima pro mažą skylutę pažvelgti į tolumoje paslaptingai judančius objektus. Šiuolaikinių technologijų dėka Jurga pažvelgia į tą vietą, kur atsiranda balsas. Gerklėje sklindantis garsas, mechaniškai judančios formos – asocijuojasi ir su juodąja skyle, ir su feministine simbolika. Feministinės asociacijos, rodos, turėjo nekilti žvelgiant į kitą kūrinį, bet tik kol neperskaičiau jo pavadinimo – „Jei negaliu šokti, tai nedalyvausiu Jūsų revoliucijoje”, angliška versija “If I Can’t Dance, It’s Not My Revoliution”). Tai Emmai Goldman – Kaune gimusiai žinomai anarchistei ir kovotojai už moterų teises – priskiriama frazė. Greičiausiai Goldman to net nesakė, tačiau frazė išliko, patvirtindama, kad šokis – yra subversijos forma, feministinis palikimas, laisvės ir džiaugsmo įtvirtinimas, net jeigu jį atlieka aklinoje tamsoje makabriškai judantys animuoti griaučiai. Šokanti figūra, šokis (kaip ir feminizmas) nėra svetimas Jurgos kūrybai. Vienas nesenų pavyzdžių – 2018 m. meno mugėje Art Vilnius rodytas video projektas, kur šokanti figūra – vis kartojo judesius Jurga ekspoloatuoja daugelyje savo kūrinių, nors man labiausiai patinka daugelyje autoironiška, parodų eksponuota „Audra stiklinėje” (videoinstaliacija, 2003 m., Mo muziejaus nuosavybė) – pieno stiklinėje besikapanojanti pati autorė. Griaučiai – meno istorijos, psichoanalizės klasikų, sapnų aiškintojų mėgiamas archetipas – makabriški tarpininkai – kai gyvieji gali susitikti mirusius, o mirusieji – pamatyti gyvuosius. Šokantys griaučiai – ne Helovyno projektas, ketinant nugalėti mirtį, o Jurga visais savo darbais šioje parodoje siekia peržengti nematomą liniją ir suprasti sapnų ir mirusiųjų pasaulį.

Jurga Barilaitė, Jei negaliu šokti, tai nedalyvausiu Jūsų revoliucijoje, 2019. Kadras iš video

Jau kažkelintoje parodoje vis pastebiu, kad šalia kūrinių, parodos anotacijoje ar kaip nors kitaip atsiranda poezija. Paroda „Kaulai ir nuosėdos” – ne išimtis. Jos pačios parašytas stulpelis ir eilutė iš neseniai mirusio poeto Aurio Radzevičiaus eilėraščio X, su kuriuo Jurga bendravo – verbalinis indeksas žiūrovams, jeigu kartais protas (ar intuicija) juos apgautų. Tačiau šis poetinis papildinys paaiškina ir autorės iracionalų (spontanišką piešimą) veiksmą – „ (–) Iracionalus veiksmas – mojavimas rankomis ir kojomis/Pasaulio paslaptis ir jos užmarštis/Įrašyta tamsiose linijose ir raukšlėse/Suodžiai grafitas ir deimantai (–)” etc.

Ir tuo pačiu jis patvirtina, kad piešimas, piešinys, o ir visa paroda – autorei ne lėkštas dailumo ieškojimas ar estetinio pasigėrėjimo džiaugsmą kelianti veikla, bet giluminis, iš vidinio poreikio gimstantis procesas, todėl toks įtaigus ir sukeliantis daug asociacijų žiūrovui.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurga Barilaitė, Nematomumo zona. Reisas Nr. M370,  2015. Grafitas ir pigmentas ant drobės. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurga Barilaitė, Išplautos smegenys, 2015. Grafitas ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurga Barilaitė, Falcetas virpina balso stygas, 2019. Kadras iš video

Jurga Barilaitė, Kaulai ir nuosėdos, 2018. Suodžiai ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurga Barilaitė, Sąryšiai. Du, 2015. Suodžiai ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Jurgos Barilaitės nuotr.

Jurga Barilaitė, Sąryšiai. Ką sakai, 2018. Suodžiai ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurgos Barilaitės paroda Kaulai ir nuosėdos galerijoje Artifex , 2019. Jurgos Barilaitės nuotr.

Jurga Barilaitė, Sąryšiai. Šeši, 2018. Suodžiai ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.

Jurga Barilaitė, Žiūrintis į tolį, 2015. Grafitas ant popieriaus. Vidmanto Ilčiuko nuotr.