Juozo Budraičio ir Margaritos Matulytės knygos „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“ pristatymas Vilniaus paveikslų galerijoje

Lapkričio 24 d., antradienį, 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) pristatoma Juozo Budraičio ir Margaritos Matulytės knyga „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“. Knygos pristatymas rengiamas pažymint Lietuvos aktoriaus, fotografo, diplomato Juozo Budraičio 75 metų jubiliejinę sukaktį. Knygą, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Mokslo tarybos rekomenduotą publikuoti kaip kultūros šaltinį, išleido R. Paknio leidykla. Knygos dailininkas – Jokūbas Jacovskis.

Renginyje dalyvaus aktorius Juozas Budraitis, filosofas prof. dr. Leonidas Donskis, vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Margarita Matulytė. Pokalbį moderuos kino istorikė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Ši knyga – tai aktoriaus žvilgsnis į savo profesinę kasdienybę, magiškos meno srities „virtuvę“. Ilguose pokalbiuose su vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Margarita Matulyte jis pasidalino atsiminimais apie patirtį filmavimo aikštelėse, susikaupimo ir įtampos momentus, džiaugsmo ir atsipalaidavimo akimirkas. Aktoriaus mintis lydi fotografijos, filmų premjerų anonsai iš spaudos, kino kritikų recenzijos, kolegų ir žiūrovų laiškai, telegramos, sveikinimai. Leidinio struktūrą pasufleravo profesijos specifika – aktorių gyvenimas paprastai matuojamas filmais. Budraitis sukūrė per 100 vaidmenų kine, teatre, televizijoje, dirbo su lietuvių, latvių, estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kazachų, čekų, bulgarų, vokiečių kino režisieriais, tačiau knygoje neįmanoma aptarti visos veiklos, todėl išskirti 22 filmai, kurie atskleidžia idėjų, temų, žanrų įvairovę. Ieškodami chronologinių ribų apibrėžties autoriai apsiribojo Budraičio kūryba iki nepriklausomybės atgavimo – intensyviausiu, reikšmingiausiu ir įdomiausiu darbo kine laikotarpiu. Knygos paantraštė „pasaulis, kuris priklausė vyrams“ tik su vienos raidės paklaida perkelia situaciją į praeitį – pateikiama tiesioginė aliuzija į Vytauto Žalakevičiaus nerealizuotą filmo scenarijų „Pasaulis, kuris priklauso vyrams“. Prasmingai sutapo, kad leidinyje kūrybinė biografija pradedama juosta „Niekas nenorėjo mirti“ (1965), o užbaigiama „Savaitgaliu pragare“ (1987) – paskutiniu šio režisieriaus filmu, kuriame aktorius dirbo. Pavadinimas atspindi ir lietuvių kino epochą, pasižyminčią vyriškumu ne tik dėl kūrybinę laisvę varžiusių ir ypatingos stiprybės pareikalavusių politinių sąlygų, bet ir dėl kino kūrėjų kartos, kurioje iš tikrųjų dominavo vyrai. Knygos herojai – modernaus kino meno stilistiką sovietmečiu formavę ir humanizmu grįstas etines vertybes skleidę kūrėjai. Ši retrospektyvinė kelionė skirta jų išgyvento laiko – ištisos kino epochos – atminimui.

Knygos įvade svarstydama apie aktoriaus kelią Matulytė pažymi, kad „Budraitis įsimenantis, mokantis prijaukinti žiūrovą, užvaldyti jo jausmus, pavergti sąmonę. Nevalingai prisiriši prie šio žmogaus iš kitapus ekrano. Paaiškinti tokiai traukai naudojama charizmos sąvoka, bet ji per siaura, kad galėtų apibūdinti iš asmenybės sklindančią ypatingą šilumą, kurią pajunta net paukščiai…“