Julijos Pociūtės ir Tiina Sarapu (EE) paroda „Dulkės“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Iki balandžio 23 d. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) veikia Julijos Pociūtės ir Tiina Sarapu (EE) paroda „Dulkės“.

Dulkės – užmaršties simbolis – atveriantis paslėptus nereikšmingomis laikomų banalios kasdienybės akimirkų ir vietų aspektus. Stiklo menininkus dulkės lydi kūrybos metu – jos proceso likučiai, kurie tuo pačiu paslepia ir stiklo skaidrumą.

Julija Pociūtė tyrinėja dulkių materialumą – tai ištisas mikrokosmas, labai maža praeities liekana, kurioje užfiksuota išnykusios gamtos ar kultūros istorija. Ji kuria kerinčias kapsules, kuriose saugo istorijas ir materijas. O galbūt tai ateičiai užkonservuoti artefaktai? Savo instaliacijose menininkė jungia skirtingas medžiagas, kad pabrėžtų santykį tarp svarbiausių egzistencinių klausimų: būties ir nebūties; platoniškų tiesos ir iliuzijos tyrimų.

Tiina Sarapu konstruoja uždengtas veidrodžių struktūras, kurios primena istorinius archajiškus medinius šieno kupetų stovus – jie pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinio Estijos kraštovaizdžio sparčiai nyksta. Dabar tai labiau primena saulės baterijas, kurios šiuo metu laukuose pakeitė šieno kupetas. Menininkės instaliacija „Darbo vietos“ su išgraviruotu stiklu primena ekranus, padengtus pėdsakais ir pirštų atspaudais, kuriuos visada paliekame, norime to ar ne.

Parodoje menininkės lyg iš užmaršties prikelia kažką įsimintino. Karas Europoje, jo griuvėsiai ir destrukcija šiai temai suteikia dar jautresnę prasmę.

Tiina Sarapu (gimė 1971 m.) yra estų šiuolaikinė menininkė, kurios pagrindinė kūrybos medija – stiklas. Jos darbai atlikti rafinuotai, o jų abstrakcija turi dviprasmiškų reikšmių – taip sukuriamos netikėtos sąsajos su atminties vaizdiniais (mediniai šieno kupetų stovai pievoje, muzikos pultai koncertų salėje), šiuolaikinės visuomenės materialine kultūra (saulės baterijos ir pan.) ir šiais laikais įprastais reiškiniais, pavyzdžiui, ekrane išsiunčiama pašto siunta. Meistriškai atlikti kūriniai yra lakoniški, suteikiantys žiūrovui daug erdvės asmeninei interpretacijai.

Julija Pociūtė (gimė 1981 m.) yra šiuolaikinio meno kūrėja, savo kūryboje derinanti video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas. Apjungdama skirtingas materijas menininkė kviečia žiūrovą per savo patirtį permąstyti fundamentalius aplinkos principus – tokius kaip tikrovė ir iliuzija. Savo meninėje praktikoje didelį dėmesį autorė skiria žmogaus dualistinei ir laikinai prigimčiai, kvestionuodama atminties įtaką dabarčiai. Menininkę domina istorinė atmintis, kaip realybės fiksavimo sistema, kurioje iliuzija tampa jos priešprieša. Jungiamos viena su kita skirtingos realybės sukuria savitą daugiasluoksniškumą, kuris tampa pagrindiniu J. Pociūtės kūrybos principu.

Parodos kuratorė Karin Paulus (EE)

Fotografijos: Airida Rekštytė / Galerija „Meno parkas”