Jono Motiejaus Meškausko paroda „DECOY II“ buvusio VGTU Inžinerijos fakulteto palėpėje

Iki birželio 11 d. buvusio VGTU Inžinerijos fakulteto palėpėje (J. Basanavičiaus g. 28., Vilnius) veikia The Rooster Gallery organizuojama tapytojo Jono Motiejaus Meškausko parodą „DECOY II“. 

J. Meškauskas vysto monochrominę tapybą ant kartono, prasidėjusią „Mėnulio peizažų“ tema ir ilgainiui išsitęsusią lygiagrečiai besiplėtojančiomis subserijomis: apleisto interjero, miško, Antarktidos, varpų-keliauninkų ir kt. Šie realybės dokumentacijomis grįsti, tačiau nuo jos nutolstantys motyvai veikia tarsi bandymai užmegzti dialogą tarp susvetimėjusios realybės ir prisijaukintos nerealybės, pagauti tarp jų slypintį netikrumą. Pasirinktos medžiagos – kartono – irumas tarsi priešinasi tapybos medijos ilgaamžiškumui bei prestižiškumui, skatina suabejoti tvarumo ir grožio sąvokomis. Pabrėžtinai antitapybiškas spalvos neutralumas suteikia kūriniams kažkur sustingusios realybės pojūtį, lemiantį jų formos bei turinio bipoliškumą – buvimą tuo pat metu čia-ten, šiapus-anapus.

„Kviečiu į žaidimo pratęsimą, kurio taisyklės tokios pačios: kiekvienas motyvas yra ištrauktas iš konteksto, įvilktas į monochromijos ir gofruoto kartono ritmo uniformą ir pažymėtas serijos numeriu, pakabintas kartu su kitomis šiukšlėmis ir šmėklomis nevisai logiška seka apleistoje palėpėje. Šiame tinkle visuma iširusi – naratyvinėje kiaurymėje paliekami tik chaotiško archyvo fragmentai, nurodantys daugybines šio žaidimo interpretacines išeitis, įvairias prasminės tvarkos ar bet kokio tvirto atsakymo ne-galimybes, nieko neužtikrinant. Kiekviena siektina išvada yra tik tuščias kiautas, interpretacijų griuvėsiai, tiesos iliuzija, kurioje vis vien išlieka desperatiškas apčiuopiamos prasmės troškimas. Bet galimai ir metalinė gėlytė, ir plastikinis mersas; ir areštinė, ir pušynas; ir nematoma mūza, ir permatomas robotas; ir vaikis, ir visa šeima; ir esminės įtampos bei perskyros tarp jų dėsningame ir padrikame tinkle – tai vis dar tėra jaukas. Todėl pratęsdamas spąstų dėliones, siūlau žaisti toliau ir vėl kartoju draugo žodžius: „Pripažink ir paleisk visą tai, kas limpa… Visą smalą… Voliodamasis purve ir triukšme sugrįžk į tyrumą“.”

Jonas Motiejus Meškauskas (g. 1998) – jaunosios kartos tapytojas, tučtuojau baigsiantis tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje su šia paroda. Nuo 2018 m. dalyvauja kūrybinėse rezidencijose, o nuo 2020 m. – grupinėse parodose. 2021 m. surengė pirmąją personalinę parodą Lukiškių kalėjime 2.0. 2022 m. tapo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas ‘22“ finalininku. 2023 m. surengė antrą personalinę parodą „The Rooster Gallery“, laimėjo trečią vietą „Zabolis Art Prize“ konkurse.

Fotografijos: The Rooster Gallery