. PDF
2024    12    14

Įvyko ketvirtoji meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija

artnews.lt
Nuotraukos autorius: Dmitrijus Matvejevas

Jau šį šeštadienį, 16.30 val. LRT Plius kanalu bus transliuojama „Meno kūrėjų apdovanojimų“ ceremonija. Tai jau ketvirtą kartą organizuojama bendra įvairių meno sričių kūrėjų pagerbimo ceremonija, kurią Lietuvos meno kūrėjų asociacija šiais metais rengė su apdovanojimų partnere Asociacija LATGA.

Vilniaus rotušėje vykusioje ceremonijoje buvo įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narių, atstovaujančių keliolikos meno sričių kūrėjams, reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija.

Renginys prasidėjo profesorės Renatos Marcinkutės-Lesieur, Jono Sakalausko ir Emilijos Finagėjevaitės muzikiniu ekspromtu, paremtu liaudies daina „Eisva mudu abudu“, kurį vėliau pratęsė berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Pirmuosius laureatus paskelbė Lietuvos Fotomenininkų sąjunga, kurios premijas įteikė menotyrininkė, kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Agnė Narušytė. Fotomenininkų sąjungos premija už tęstinį projektą „Odė Lietuvos miesteliams“ buvo apdovanota fotomenininkė iš Panevėžio Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Antrasis sąjungos premijos laureatas Donatas Stankevičius apdovanotas už kuratorinę veiklą ir fotografijos leidinių sudarymą. 2012 metais įsteigta Skirmanto Valiulio premija už tyrimą „Šiuolaikinė moterų analoginė fotografija feministinių vizualumo studijų perspektyvoje: tekstai, praktikos ir savivoka“ atiteko socialinių mokslų daktarei Jelenai Šalaj.

Ceremoniją pratęsus Arman Isojan instrumentiniu kūriniu „Ar man ar tau“, kurį atliko grupė „U’Elements“, vadovaujama Povilo Velikio, už reikšmingus kūrybinius pasiekimus per pastaruosius 3 metus „Aukso mūzas“ teikė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, profesorė Eglė Ganda Bogdanienė ir šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, tapytoja Rebeka Bruder. Už profesionalų indėlį į Lietuvos grafikos meno raidą Aukso mūza ir ženkleliu buvo apdovanotas Matas Dūda, už reikšmingus Lietuvos kultūros laukui ir menininkų bendruomenei nuveiktus darbus, menotyros straipsnius ir kuratorinę veiklą – menotyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė Rasutė Žukienė Andriušytė, už Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentaciją ir sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu – šią vasarą netikėtai mus palikęs Andrius Grigalaitis, kurio Aukso mūzą ir ženklelį atsiėmė menininko sutuoktinė Gintarė Baublytė. Prisimenant per metus į dausas iškeliavusius kūrėjus Jonas Sakalauskas, Emilija Finagėjevaitė ir grupė „U’Elements“ atliko Andriaus Kulikausko ir Mykolo Linkevičiaus dainą „Ateina Dievas“.

Nuotraukos autorius: Dmitrijus Matvejevas

Apdovanojimų ceremonija tęsė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis, „Metų architektūros apdovanojimą“ įteikęs architektų komandai I M P L M N T, vadovaujamą Aurimo Syruso už „Stasys Museum“ – drąsų, elegantišką ir funkcionalų kūrinį, kuris yra puikus įvairių projekto dalių – architektūros, dizaino, kraštovaizdžio ir viešosios erdvės – vientisumo pavyzdys. „Metų architektūrinio debiuto“ apdovanojimas įteiktas architektų studijos „Altitudes“ architektams Gerdai Antanaitytei, Andriui Laurinaičiui ir Aurimui Baužiui už dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje.

„Žurnalistikos metraštininko“ premija už ilgametę pedagoginę veiklą parengiant fotožurnalistus ir dėmesį fotožurnalistikai skirta daktarui Virgilijui Juodakiui. Apdovanojimų vakarą antrąją „Žurnalistikos metraštininko“ premiją Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė Vytautui Žeimantui už „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos“ sudarymą ir vadovavimą žurnalo „Žurnalistika“ komandai.

Palaikant Ukrainos kūrėjus, karo akivaizdoje dalis kurių tapo ir kovotojais ginklu už šalies laisvę, buvo atlikta Stepan Charnetsky daina „Ой у лузі червона калина“ (Ukrainos patriotinė daina, pirmą kartą publikuota 1875 m.) Dėl šios dainos asociacijos su Ukrainos tautos nepriklausomybės siekiu – jos dainavimas buvo uždraustas, kai Ukraina buvo Sovietų Sąjungos respublika (1919–1991 m.). Nepaisant to, Ukrainos patriotai ją dainuodavo kaip pasipriešinimo ženklą, nors už tai galėjo būti įkalinti, sumušti ar ištremti. Dainą atliko „Naujosios operos grupė“, akomponuojant „U’Elements“.

Įteikti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“ buvo pakviestas 2023 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas, kino režisierius Linas Mikuta. Už nuoseklų ir ilgametį reikšmingo ir visos kultūros raidai svarbaus autorinio kino meno prioriteto bei sklaidos Lietuvoje puoselėjimą buvo įvertinta humanitarinių mokslų daktarė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

„Bičiulių premija“ už dėmesį verstinei literatūrai ir suteikiamą erdvę literatūros vertėjų renginiams skirta VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“. Jo vadovei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei premiją įteikė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, rašytoja Vitalija Maksvytė ir sąjungos tarptautinių projektų vadovė, poetė Indrė Valantinaitė „Šimtmečio premiją“ atsiimti į sceną pakvietė ilgametę „Rašytojų klubo“ direktorę Janiną Rutkauskienę, kuri buvo apdovanota už nuopelnus organizuojant kultūros ir meno renginius, skirtus istorinės atminties išsaugojimui, lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimui, vienas jų – tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“.

Ceremonijoje nuskambėjus Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Binkio dainai „Obelų žiedai“ Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas, nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Rudzinskas „Geriausio metų tautodailininko“ apdovanojimą įteikė tautodailės meno kūrėjai Alei Deksnienei už 2024 metais vykdytą aktyvią parodinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Tęsiantis apdovanojimams Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kartu su profesore Ramune Kryžauskiene šios sąjungos „Auksinį diską“ atsiimti pakvietė berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, profesorių Vytautą Miškinį. Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ir jo meno vadovas Vytautas Miškinis apdovanojami už aukštą profesinį lygį. Šiandien „Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje, tai unikalus kelių chorų, nuo mažylių iki vyrų, ir muzikos mokyklos derinys, derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų.
Ceremoniją vainikavo 2024 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laureatų paskelbimas. Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė ir Linas Vildžiūnas buvo įvertinti už išskirtinės kultūrinės vertės trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, skirtą profesionaliai lietuviško kino raidos apžvalgai. Šis nacionalinę kino tapatybę įvardijantis, aptariantis ir įprasminantis leidinys ypatingas dėl visomis prasmėmis aukšto profesinio lygio ir patrauklumo tiek kultūrinei visuomenei, tiek ir plačiam skaitytojų ratui.

Premijos laureatus pasveikinęs Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis padėkojo Asociacijai LATGA už bendrystę rengiant šiuos apdovanojimus, Lietuvos kultūros tarybai už asociacijos veiklų finansavimą ir pakvietė susitikti po metų penktojoje Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonijoje. Tam pritardamas ceremonijos transliaciją užbaigė berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“, atlikęs Laimio Vilkončiaus ir Justino Marcinkevičiaus dainą „Dėl tos dainos“.