• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
2024 10 08 Vilniaus dienos ir jaunimo centrai dalyvaus šiuolaikinių menininkų vedamose edukacijose 2024 10 07 Premijomis apdovanoti šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’24“ geriausieji 2024 10 02 Meno mugėje „ArtVilnius“ Panevėžio dailės galerija pristatys Marijos Šileikaitės-Čičirkienės kūrybą 2024 09 30 „Stasys Museum“ pirmą kartą Vilniuje pristatys  mobilią parodą „Keliaujanti vaizduotė“  2024 09 28 Menininkė Monika Dirsytė pristatė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą 2024 09 27 „ArtVilnius’24“ mugės Projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas: „Šventė gali būti ir meno tema, ir jo atsiradimo priežastis“ 2024 09 27 6–ojoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ – dėmesys meno knygų leidybos lauko subtilybėms ir pašnekesio formatui 2024 09 27 Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’24“ Irenos Mikuličiūtės dailės galerija pristatys penkių menininkių kūrybą 2024 09 24 Gabija Grušaitė dar kartą pristatys išskirtinio dėmesio sulaukusią instaliaciją „Pasimatymas su aštuonkoju“ mugėje ArtVilnius‘24 2024 09 24 Lietuvos fotografijos leidiniai „Unseen“ mugėje ir „Valencia photo“ festivalyje 2024 09 23 Meno mugės „ArtVilnius“ kūrėjai: prieš 15 metų tai buvo ambicingas planas  2024 09 23 Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rudens sezono programoje – iki šiol Lietuvoje nepristatyti užsienio ir Lietuvos menininkai bei jų darbai
. PDF
2017    01    30

Indrės Šerpytytės paroda „Patyrimo nebuvimas“ ŠMC

artnews.lt

Indre Serpytyte

Vasario 3 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma Indrės Šerpytytės paroda „Patyrimo nebuvimas“.  Vasario 1 d., trečiadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje vyks pokalbis su menininke.

Parodoje „Patyrimo nebuvimas“ pristatomas kūrinys „2 spalvos sekundės“ prasidėjo nuo žodžių ISIS beheadings (ISIS galvos nukirtimai), kuriuos įvedusi Google sistemoje menininkė ieškojo Islamo valstybės įvykdytų egzekucijų fotografijų ir videomedžiagos, cirkuliavusios žiniasklaidoje nuo 2014 m. Paieškos metu nevisiškai atversti atvaizdai ekrane sudarė vienspalvių stačiakampių konfigūraciją. Google parodė tik tos spalvos pikselį, kuri vyravo atvaizde: juodas budelio apdaras, oranžinis aukos kombinezonas, geltonas dykumos smėlis. Kūrinyje „2 spalvos sekundės“ šios spalvos tampa monolitinių kubų kompozicijomis, kurias parodoje lydi garso takelyje balsu atpasakojama kūriniui panaudota egzekucijų medžiaga.

Kontrastas tarp kūriniui pradžią davusio smurtinio turinio ir didingos, abstrakčios skulptūros neleidžia nei vujaristiškai mėgautis smurto atvaizdais, nei pasibaisėjus nusisukti nuo jų. Neatskleisdamas savo turinio vienu ypu, lengvai, kūrinys palieka žiūrovui laiko ir erdvės prisiminti ir kritiškai apmąstyti prievartą. „2 spalvos sekundės“ yra it memorialas, kuriam abstrakcija – tai priemonė reprezentuoti, suvokti ir tirti smurtą. Dar daugiau – trikdančiai ryškūs kubų paviršiai, dėl kurių jie yra panašūs ir į reklamos stendus, ir – į minimalistinius kūrinius, pabrėžia ir pačios reprezentacijos prievartą. Iš egzekucijų atvaizdų (kuriuos ISIS, kaip žinia, kruopščiai komponuodavo) sukūrusi estetinius objektus Šerpytytė ne tik ištraukia aikštėn ISIS prievartos estetizavimo politiką, bet ir parodo, kad kūrinys tapogi yra savotiškas prievartos veiksmas, nes šiuos atvaizdus estetizuoja toliau.

Žiūrovai su šiais klausimais galynėjasi ne vien žvilgsniu ir protu, bet ir kūnais – jiems tenka apeiti, sustoti priešais kubus. Taip nelieka bekūnio lengvumo ir greičio, kuriuo mes vartojame prievartos atvaizdus šiandienos žiniasklaidoje. Jeigu „Patyrimo nebuvimas“ yra it memorialas, jis primena ne tik apie žiaurų įvykį, bet ir apie kančią patyrusį kūną, nors ir aiškiai nematomą. Toks memorialas niekada negali būti baigtas: jis įamžina ne tik neatšaukiamai prarastą auką, bet ir tai, kaip nepakeliamai sunku atvaizduoti ir prisiminti smurtą, traumą bei praradimą. Šerpytytė pabrėžia, kad traumos ir smurto reprezentacijos bei memorialai niekada nesukels pabaigos ir pilnatvės įspūdžio: reprezentacijose visuomet vaidensis trūkumas.

Indrė Šerpytytė (g. 1983, Palanga) yra lietuvių menininkė, gyvenanti ir dirbanti Londone. Baigė Londono Karališkąjį menų koledžą. Jos personalinės parodos rodytos galerijoje „Parafin“ Londone (2016), agentūros „Ffotogallery“ galerijoje „Turner House“ Penarte, JK (2013), Fotografų asociacijoje Londone (2011), Vilniaus fotografijos galerijoje (2011) ir kitur. Dalyvavo grupinėse parodose: „Ocean of Images: New photography 2015“, MoMA, Niujorkas (2015), „Conflict, Time and Photography“, Tate Modern, Londonas (2014), „Poetic Documents“, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūrinė programa 2013, Rotes Rathaus, Berlynas, Grancės muziejuje, Italija, „Street Level Photoworks“, Glazgas, Lietuvos kultūros centre, galerijoje ZPAF, Varšuva, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilnius, ir kitur.

Su galerijos „Parafin“ sutikimu

Vaizdas: Indrė Šerpytytė, „4“, iš serijos „2 spalvos sekundės“, 2015

Paroda veiks iki kovo 8 d.