Ievos Rižės paroda „Mentalinio protezo prototipas“ galerijoje „apiece“

Iki birželio 23 d. vitrininio pobūdžio galerijoje „apiece“ (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilnius) veikia Ievos Rižės paroda „Mentalinio protezo prototipas“.

„Mentalinio protezo prototipas“ sukuria įtampa tarp gyvo ir negyvo, tarp stebėtojo ir kūrinio. Apskritai tarp momentas – negyvų medžiagų, gyvybės formų, žmonių, ne(be)naudojamų daiktų, kūnų ir tarp pačių sąvokų – tampa instaliacijos ašimi, o tai, kad ji įterpiama tarp apiece galerijos vitrininių langų, sukuria papildomą įtampą.

Kūrinį sudarodu savarankiškai judantys kamuoliai – kinetiniai objektai, laisvai levituojantys erdvėje bei reaguojantys į gamtinius parametrus, tokius kaip temperatūra, oro srovės ir pan. Juos menininkė prilygina supaprastintam sąmoningumui ir būdui tyrinėti objektų performatyvumą dirginant žiūrinčiojo vaizduotės impulsus.

apiece: Ieva, ar galėtum pakomentuoti kūrinio pavadinimą?

Ieva Rižė: Pavadinimą kildinu iš domėjimosi įvairiais žmogaus funkcijas gerinančiais ar kompensuojančiais protezais, kitokiais priedais, kurie pagerina, papildo, praplečia fiziologines galimybes. Kadangi pastaruoju metu tyrinėju psichinės sveikatos temą, domiuosi Madness studies, tad kilo smalsumas pafantazuoti, kaip galėtų atrodyti ir koks galėtų būti mentalinis protezas. Abstrakčiąja prasme, manau, visi paveikūs meno kūriniai yra savotiški mentaliniai protezai, suteikiantys galimybę empatizuotis su galbūt visai kitokiomis realybėmis. Tuomet beliko ieškoti savo formos objektizuojant mentalinio protezo idėją. Šį kartą kūrinys „atsirado“ vėliau negu jo pavadinimas.

apiece: Ar galerijos pasirinkimas ir tai, kad ji yra viešojoje erdvėje ir prieinama įvairiai publikai, praplečia kūrinio reikšmes?

Ieva Rižė: Mano požiūriu, apiece galerija tampa savotišku inkubatoriumi šiam „mentalinio protezo prototipui“. Žinoma, žmonės neturi galimybės patirti būvio drauge su objektais, tačiau manau, kad tai šiuo atveju dar labiau dirgins vaizduotę.

Parodos kuratorės – Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela