Ievos Juršėnaitės paroda „Laukinės gamtos šuolis” Kauno rotušėje

2022 m. balandžio 4 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Vasario 19 d. Kauno rotušės uždarymo renginyje „Portalas” veikė Ievos Juršėnaitės paroda „Laukinės gamtos šuolis”.

Ievos Juršėnaitės paroda „Laukinės gamtos šuolis”, tai – tarpdisciplininio meno projektas, kuriame vienas kitą darniai papildo tapybos, instaliacijos, vaizdo įrašų ir garso menai.

Menininkės darbuose kalbama apie matomą ir nematomą pasaulius, apie regimąją realybę ir mitinę erdvę. Ieškoma šių sferų sąlyčio taškų ir rakurso, iš kurio būtų galima į jas pažvelgti. Požiūrio taško paieškos tampa kertinėmis ir dėl to, kad kūrinių turinys yra žmogaus ir gamtos sukeltos tragedijos.

Tyrinėdama paukščių karaliją, menininkė aptiko, kad paukščio akies ląstelė išsivysčiusi daug geriau nei žmogaus, ir dažnas sparnuotis geba matyti ultravioletinius (lot. ultra – anapus, už)  šviesos spektro spindulius, todėl darbuose pasirinktas būtent žiūrėjimo iš paukščio skrydžio rakursas – tolimas, bet kartu kupinas skvarbumo.

Keturi didelio formato tapybos darbai yra pagrindiniai parodos veikėjai, o juos papildo ir įveiklina kitos meno formos. Tapybos darbuose vaizduojamos keturios scenos iš gamtos ir žmogaus sukeltų tragedijų, vaizduojama žmonių baimė, kurią sukelia mums nematomos ir negirdimos jėgos.

Parodos instaliaciją apjungia dokumentiniai vaizdai, užfiksuoti Azorų salose. Kalbama, kad būtent šios salos yra buvusios mitinės Atlantidos likučiai. Filmuotoje medžiagoje matomas Atlanto vandenynas ir furmarolėse (garų ir dujų šaltiniuose, esančiuose šalia ugnikalnių) verdantis purvas. Garuojanti žemė primena apie tikrąsias gamtos jėgas, jų didybę ir tarsi nukelia mus į prarastąją, mitinę Atlantidą. Kas dabar pasakys, ar ji tikrai egzistavo?

Paveiksluose akcentuodama realybę, o dokumentikoje siekdama apčiuopti mitinę erdvę, menininkė užmena egzistencinių mįslių. Padedama paukščio, kaip itin seno archetipo, menininkė klausia, gal vis dėlto visa tai egzistuoja tik žmogaus akyse?

„Pasitelkdama paukščio gebėjimą matyti ultravioletinę šviesą, žvelgiu į šios dienos įvykius ir būsenas per intuityvumo miglą ir paukščio vyzdį. Apskriejęs pasaulį, apžvelgęs žmonijos tragedijas, paukštis nutupia buvusios Atlantidos žemėje ir suabejoja tikrove.”– sako menininkė.

Garso instaliaciją kūrė Vytautas Petrauskas ir Lukas Pacenka.

Objektai ir grafikos darbai Gertrūdos Šernaitės. 

Nuotraukos: Ona Bričkutė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *