2021 11 23

Grupinė paroda „Tirštikliai“ parodų erdvėje „Editorial“

artnews.lt

Iki lapkričio 27 d. „Editorial“ erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) veikia Adomo Narkevičiaus kuruota grupinė paroda „Tirštikliai“, kurioje pristatoma menininkų – Viktorija Damerell, Liudmila, Sallamari Rantala kūryba.

Pristatydamas parodos temą kuratorius Adomas Narkevičius rašo:

Pora mėnesių nieko. Tada apdegusios gumos, skrudėsių, o gal aptingusios, keliolika savaičių neplautos peleninės kvapas. Iš tikrųjų, nei vienas iš jų netinka, bet ieškai atitikmenų tame, ką prisimeni, o prisimeni juslėmis, ne žodžiais. Įkvėpiu šiek tiek oro, liulančio toje pačioje kūnui artimiausioje išorėje. Vėl tas pats. Kvapas, kurio šiuo metu nėra, ir jo atitikmenys, kurie jo neatitinka. „Apsipažinimas“ paties viduje – neuronai dar nesugeba nesumezga jungčių tarp to, kas buvo ir dar trokšta būti prisiminta. Olfaktorika tvyro tame kūniškam tirštyje kupinam prieštarų, apie kurį nei šimtamečian psichoanalitikun[1], nei kritinės teorijos neturi laiko mąstyti. Daug teksto efemeriškam Aš, daug teksto tik išoriškai galios struktūrai. Vaikystėje mokė, kad skaityti gerai reiškia skaityti greitai, suskubti atpažinti priežastinius ryšius, juos įtvirtinti vidinėje katalogizavimo sistemoje. Kai prireiks, ji savo visu svoriu užkris ant naujo puslapio. Atpažins jį, pavers jį jau skaitytu – sutaupys teksto, sutaupys laiko.

Turbūt dėl to ilgai nesupratau, kodėl kitun galėtų norėti piešti. Prieš pusšimtį metų vienan prancūzų menotyrininkan buvo įsitikinan, kad meno kūrinius žmonės „suryja“. Jie pabaigti, juos pirma galima visaip nužvelgti, tada pasiimti, pasidėti, o štai tekstai lieka judrūs. Jie kaip tas vidinio kūno Aš – sau aklosios zonos, kituoms – tirščiai. Juose troškimai neišsenka, nes vėl ir vėl neišsitenka.

aš tik noriu viso viso tavo dėmesio, man tik reikia viso viso mano dėmesio

Bet šiandien skaitau greitai. Tekstai vis labiau panašėja į permatomas, bet sistemas, kurių taisykles stropiai siekiau išmokti. Dar neįvardinti norai, jie kenktų taisyklingai etinei laikysenai. Ši atitikmenų pavidalais nugulė manyje. Tikiuosi, nusėdo tame galių mėtomam vėtomam asmens paviršiuje, panašėjančiam ne tiek į kontūrą, kiek į ženklą. Neįsisunkė į dabar nosį kutenantį orą, persmelktą jame nesančiais kvapais, labai jau nepavykusia Comme des Garçons serija iš ateisiančio laiko. Iš ten tirščius iškrapštyti dar pajėgsiu, nes ne visiškai patikėjau kitan prancūzų filosofan prielaida apie visą persunkiantį galios šešėlį, ir ta ilga kartoteka, nuolat pildoma, 11.05, jami patikėjusių labiau. O į piešinius šiomis dienomis žvelgiu kiek ilgiau – tai mano jutimų susigrąžinimo pratybos.

Viktorija Damerell (g. 1992) – menininkė, dirbanti teksto, performanso ir skulptūros laukuose. Nuo 2009 Viktorija dalyvauja šiuolaikinio meno veikloje kaip kūrėja ir parodų rengėja, taip pat yra eksperimentinės muzikos dueto “Eye Gymnastics” narė. 2017 m. baigė Vilniaus dailės akademijos šiuolaikinės skulptūros magistro studijas ir šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Pastaruoju metu menininkė gyvena ir kuria tarp Vilniaus ir Dzūkijos.

Liudmila – Mildos Januševičiūtės (g. 1990) ir Мišos Skalskio (g. 1994) kūrybinio dueto alter-ego. Liudmila tai miegamojo estrada, saldžiarūgštis popsas po skyrybų, blaškymasis tarp ‘teenage cool’ ir dėvėto haipo, sintetinis detoksas nuo apmaudo ir saldūs Mildos ir Mišos balsai.

Rašydami dainas kūrėjai semiasi įkvėpimo iš šiuolaikinio buvimo vienišiems kartu. Mildos ir Mišos kuriama svajinga pop muzika dvelkia lengvu deja vu iš 2000-ųjų, susipynusiu su šiuolaikiniais išgyvenimais ir ritmais.

Sallamari Rantala (g. 1988) – Lietuvoje ir šiaurės Suomijoje dirbanti vizualiųjų menų kūrėja. Kūrybinėje praktikoje autorė naudoja eksperimentinio lauko tyrimą medžiagos, žinių ir prasmių rinkimui. Pagrindinį dėmesį kūriniuose menininkė sutelkia į klausimus apie tai, kaip žmonės mokosi ir geba dalintis materialios realybės žiniomis. Rantala įgijo menų bakalaurą Turku menų akademijoje (2017) bei magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje (2019). Tarp pastarųjų solo ir grupinių parodų – Kulttuurikauppila in Ii (Suomijoje), Treignac project (Prancūzijoje), Sic, Helsinkyje ir Lentvaryje. 2020 m. menininkė buvo apdovanota JCDecaux premijos prizu. Rantala yra kolektyvo Mustarinda (Suomija) narė ir dirba su „House Group“ kuratorinėmis veiklomis, kurių tikslas didinti žinomumą apie visuomenės ekologinę rekonstrukciją, kultūrų ir gamtos įvairovę bei ryšį tarp meno ir mokslo.

Parodos architektė: Laura Kaminskaitė.

[1] Čia ir toliau vartojami Ginos Dau pristatyti lyties nenusakantys įvardžiai bei linksniai, kurių lentelę galima rasti Agnės Jokšės apsakyme „Jubiliejiniai metai“, Vilnius, 2017.

Grupinė paroda Tirštikliai, 2021. Ekspozicijos vaizdas Editorial

Liudmila (Miša Skalskis ir Milda Januševičiūtė), Fountain. Video-instaliacija, garso takelis, video projekcija, GKP atliekos, glaistas, stiklas, panaudota kriauklė, iPad, UV lempa, 2021

Sallamari Rantala, Exhausted Fire Between Spirals (liet. „Tarp verpetų išsekusi ugnis“). Popierius, tušas, akmenukas, smėlis iš akmenuko vietovės, cukrus, miltai, akvarelė, kintamas dydis, 2020–

Liudmila (Miša Skalskis ir Milda Januševičiūtė), Fountain. Video-instaliacija, garso takelis, video projekcija, GKP atliekos, glaistas, stiklas, panaudota kriauklė, iPad, UV lempa, 2021

Viktorija Damerell, Be pavadinimo. Dioraminiai žiūronai, fotografija ant skaidruolės, džiutas, 2021

Viktorija Damerell, Severija. Video, 2019–2021

Grupinė paroda Tirštikliai, 2021. Ekspozicijos vaizdas Editorial

Nuotraukos: Ugnius Gelguda

Foto