Grupinė paroda „Manual for a Spell or Why Witches Wear Their Hair Loose“ galerijoje „Studium P“

Lapkričio 11-14 dienomis, „Studium P” galerijoje, veikė paroda „Manual for a Spell or Why Witches Wear Their Hair Loose”.

Dalyvės: Gabrielė Adomaitytė, Alexandra Bondarev, Aurelija Bulaukaitė, Marija Garnak, Eglė Petrošiūtė, Daura Polonskytė, Barbora Šulniūtė, Liudvika Sonia Koort, Jogailė Laurišonytė
Parodos kuratorė ir architektė: Liudvika Sonia Koort
Tekstą į lietuvių kalbą vertė: Alexandra Bondarev

***********************************************************

Susibūrimas

Toms, kurios galvas ilsina ant trapiausio tikrovės šydo

Ar užuodi savo mieguose sirpstantį burtą? Atmerki akį – bet kurią iš jų – ir pažvelk į savo kasdienybės mistiką. Ieškoki burtų – tų, kuriuos telkiesi nesąmoningai ar tų, kuriems esi suteikusi visai kitus vardus. Atsisuk į daiktus ir žmones, kuriuos švelniai palietei ir jie pasikeitė.

Burtas prasideda nuo pokyčio. Švelniai ar galingai ką nors palietusios, paliestąjį pakeičiame, o pakeitusios sukuriame kažką kita. Ir jei kūrybą suvokiame kaip virsmą, apsivalymą arba būdą apreikšti savus troškimus, kūrybos veiksmas įgyja galią užburti, prakeikti, išgydyti arba apkerėti. Jis tampa meilės ar sėkmės palinkėjimu.

Jungiant skirtingus burtų ir meninio proceso metodus, mūsų rankose kūryba tampa pranašystės forma, kupina neišvengiamo troškimo atskleisti ateitį arba leisti pažvelgti į praeitį, sykiu skausmingai atspindėdama dabartį. Staiga meno kūrinys tampa įgalus užsklęsti kelią negandoms, apvalyti nuo skausmo ir atverti ekstatinės meditacijos plotmes. Kūryba tampa ritualu, senovinių žinių forma, užfiksuota spalvomis, formomis ir linijomis.

Tačiau kaip burti, prisiliesti, ar kurti jusliškai tiksliausiu būdu? Kaip programuoti tikrovę aplink savo pilvą ir aplink pasaulį? Kaip išmokti keisti į gera, o ne į bloga? To turime klausti savo kūno, pagrindinio visų žinių ir visų tyrimų – visa ko – šaltinio.

Mums, ciklinėms būtybėms, šios alternatyvios žinios pasireiškia simboliais, užgimstančiais tose kertelėse, kurių kasdienė kalba neįstengia pasiekti. Meno kūrinyje šie simboliai tampa nuojauta, senovinės minties aidu.

Užmirštas raganų amatas, tylus ištisus šimtmečius miegančių deivių murmėjimas, įpintas į mūsų vilnijančius plaukus. Šventas energijos šaltinis; beformis burtų kūnas.

Nes galingiausias burtas yra tas, kurį sukuriame pačios.

Liudvika Sonia Koort 

Parodos dokumentacija: Monika Jagusinskytė