Tapytoja Simona Merijauskaitė: „Pajutau, kad erdvė, su kuria dirbo Davidas Lynchas, gimininga maniškei“
15-osios Kauno bienalės „Gyvenimas po gyvenimo“ kuratoriumi skelbiamas Adomas Narkevičius
Algio Antano Žukausko paroda „Sintezės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
VDA Telšių galerijoje – paroda „Trys gyvenimo filosofijos“
Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“ – akcentas buvusiam upių uostui
Lietuvos sezonas Prancūzijoje suteikė sparnus Lietuvos fotografijai
Menininkai kviečiami dalyvauti jubiliejiniame Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume
Prasideda Meno kritikos apdovanojimų trečiasis sezonas: kviečiame nominuoti!
Po sėkmingos parodos Paryžiuje Kazio Varnelio darbai grįžo į namus Vilniuje
Sieks išsiaiškinti Lietuvos menininkų situaciją: ar pragyventi iš meninės veiklos vis dar gali 1 iš 5?
„Šaknelės ir Viršūnėlės“: T. Eidukevičiaus vakarienė ir meno paroda netikėtoje erdvėje
„Jaunojo tapytojo prizo“ iniciatorius Marcinkevičius – apie projekto svarbą ir prieinamumą, pradžios avantiūrą ir ateities planus
Grupinė paroda „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“
artnews.lt
Iki spalio 12 d. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) veikia grupinė paroda „Disciplinos“.
Su tarpdiscipliniškumo sąvoka, užkoduota Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pavadinime, per pastaruosius dešimtmečius buvo diskutuojama ir nesutariama bangomis, bet nuolat – kartais aktyviau, kartais vangiau, beveik susitaikant su neišvengiamu jos neaprėpiamumu, abstraktumu ir keistu laikiškumu. Galiausiai įsigalėjo nuomonė, kad tarpdiscipliniškumas yra tiesiog dabarties meno status quo, o ne radikaliai naują, kitokią kokybę ir šiuolaikiškumą užtikrinanti savybė. Šiandien šis terminas, regis, galutinai tapo iš įpročio kartojamu tropu arba tiesiog pragmatiniu finansavimo skirstymo klasifikatoriumi, o „tarpdisciplinininkai“ (siaurąja prasme – LTMKS nariai) nebėra apčiuopiama ir atpažįstama gentis, kuria kažkada buvo.
Tačiau pasikeitė ir santykis su (meno) disciplinų sąvoka. Jos nebesuvokiamos kaip į modernistinio retrogradiškumo ir ankšto tradicionalizmo sinonimas; priešingai, abejodami tiek įnirtingos šiuolaikybės, tiek deklaratyvaus tarpdiscipliniškumo ideologijų perspektyvumu, menininkai ir kiti kultūros praktikai be jokios ironijos mėgaujasi „naujų senų“ disciplinų – tekstilės, piešimo, liejinių ir stiklo dirbinių, tapybos, skulptūros ir net tautodailės – teikiamais malonumais. Ne todėl, kad norėtų sugrįžti į tų disciplinų nekaltybės amžių, bet nujausdami, kad jų įtraukiosios, medžiagiškos ir psichoestetinės savybės puikiai sutelpa dabartiniame laike be aiškių chronologinių kelrodžių. Disciplinų veidas atpažįstamas, bet jau kitas. Jos nebėra nei tabu, nei fetišas, o kažkas sunkiai išreiškiama žodynais, prie kurių dar ką tik buvome pripratę.
Kartu įdomu ieškoti atsakymo į klausimą, kokios yra asmeninės autorių disciplinos – rutinos, procedūros, ritualai, produktyvumo ir įkvėpimo ieškojimo mankštos. Tarp meninių disciplinų sugrįžimo naujais pavidalais ir jau ne vienerius metus vykstančio diskursyvaus atsigręžimo į nuoširdumą, rūpestį, psichinę gerovę, įtraukimą, atvirumą ir tvarumą neabejotinai yra ryšys. Parodos siekis yra atsekti disciplininės raiškos ir visaapimančios emocinės savidisciplinos saitus ar bent jau palikti užuominas apie jų galimas formas.
Parodoje pristatomi menininkai – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) nariai Greta Eimulytė, Vaiva Grainytė, Elena Grudzinskaitė, Algirdas Jakas, Elena Kanarskaitė, Liudvikas Kesminas, Indrė Liškauskaitė, Donata Minderytė, Rūta Spelskytė. Kuratorius – Jurijus Dobriakovas.
Parodą „Disciplinos“ organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Fotografijos: Laurynas Skeisgiela
