Grupinė paroda „Begalinis pulsas“ Antano Mončio meno muziejuje ir viloje „Auska“

Birželio 25–29 d. festivalyje „Palangos meno savaitgalis“ Antano Mončio meno muziejuje ir modernistinėje viloje „Auska“ buvo pristatyta Mildos Dainovskytės kuruota grupinė paroda „Begalinis pulsas“ (architektas Vytautas Gečas).

Išskirtinėse Palangos lokacijose pristatyti menininkai (-ės): Akvilė Anglickaitė, Deividas Vytautas Aukščiūnas, Donata Minderytė, Eglė Ruibytė, Gailė Griciūtė, Gintautas Trimakas, Gytis Arošius, Julijonas Urbonas, Laurynas Skeisgiela, Marija Puipaitė, Marija Šnipaitė, Mantas Lesauskas, Morta Jonynaitė, Neringa Vasiliauskaitė, Nora Blaževičiūtė, Paulina Mongirdaitė, Raimondas Daukša, Robertas Narkus, Rokas Janušonis, Rūtė Merk, Tomas Daukša, Valdas Ozarinskas, Vilius Dringelis, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta

A. Mončio meno muziejuje eksponuoti kūrėjai išsidėstę nuo XX a. pirmojo dešimtmečio iki šių dienų, primindami apie daugiasluoksnę Palangos ir pajūrio gyvenviečių kultūrą. Jų kūriniuose telpa stichiškos gamtos pašonė, dvarų prabanga, santvarkų kismas ir mutuojanti populiariosios kultūros įtaka.

Antrosios parodos dalies lokacija kūrė dialogą su šia paroda per architektūrinius sprendimus, jau istoriniais tapusius artefaktus ir prabangos atraižas. Iš esmės „Begalinis pulsas“ kvietė patirti kurorto kultūros daugiaplanį paveikslą, kuriam įtaką darė politiniai perversmai, ekonominiai, populiarios kultūros reiškiniai, todėl vis dar – nepaliaujamai kintantį.

1977 m. suprojektuota „Auska“ (architektas Juozas Šipalis) išsiskyrė moderniausiais technologiniais sprendimais, brutalistine forma ir interjero puošnumu, pasitelkus to meto talentingus dailininkus, dizainerius, architektus, tokius kaip Nora Blaževičiūtė, Nijolė Vilutytė, Romas Dalinkevičius, Konstantinas Šatūnas, Egidijus Talmantas ir kiti. Vila, anksčiau žinoma kaip „Baltija“, kadaise buvusi ypač uždara ir privati erdvė, paskutinį birželio savaitgalį atsivėrė publikai, tapdama atminties ir transformacijos vieta. Ši perspektyva leido menininkams ir lankytojams permąstyti geismo, ekologijos, privatumo bei santvarkos raišką ne tik asmeniniame, bet ir socialiniame, istoriniame kontekstuose.

Kaip keitėsi poilsiautojų geismai bėgant laikui? Kaip kurorto infrastruktūra atspindėjo besikeičiančias politines sistemas ir jų ideologijas? Palangoje susipina poilsio, populiariosios kultūros bei socialinio pabėgimo idėjos. Kurortas – erdvė, kurioje laikas sulėtėja, o kasdienybės rūpesčiai atsitraukia, o tai sukuria unikalią terpę apmąstymams ir savirefleksijai.

„Begalinis pulsas“ viloje „Auska“ tapo platforma, kurioje susilieja tai, kas asmeniška ir globalu, tai, kas palikta praeities ir dar tik įvyks ateityje. Lankytojai galėjo pasinerti į šiuos begalinius pulsus, leidžiančius giliau pažvelgti į save ir supantį pasaulį.

Fotografijos: Gediminas Sass