Grupinė paroda „Austėja“ VDA ekspozicinėje erdvėje „Titanikas“

Iki rugsėjo 30 d. VDA ekspozicinėje erdvėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) veikia VDA Tekstilės meno ir dizaino katedroje sukurtų darbų grupinė paroda „Austėja“.

Tai paroda apie tai, kas jau dabar yra arba galėtų būti tekstilė, jei nusuktume žvilgsnį nuo labiausiai atpažįstamų jos elementų ir pamatytume ją daug platesniame šiuolaikinio meno lauke. Vartai į šią praplėstą realybę atsivėrė jau tada, kai praėjusio amžiaus 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje Gintaras Šeputis tekstilę supynė su tuo metu Lietuvoje bene naujausia meno forma – videomenu – ir šį hibridą pristatė taip pat nauju instaliacijos pavidalu. Tai, kas tuomet kai kam galėjo atrodyti kaip radikalus, kone šventvagiškas žingsnis, šiandien yra įprasta, bet anaiptol ne rutiniška tekstilės meno kasdienybė. Tiesą sakant, net vadinti jį tekstilės menu yra kiek keista – tai tiesiog menas, laisvai ir užtikrintai naudojantis visas įmanomas raiškos priemones ir nebesijaudinantis dėl priklausymo „taikomajai“ ar „konceptualiajai“ sričiai, šiam ar kitam laikui, kokiam nors konkrečiam tendencijų laukui.

Visgi tekstilė išlieka tarsi šio meno genetinis kodas ar veikimo būdą nulemiantis algoritmas. Jį galima pamatyti atvirai ar užčiuopti kiek labiau paslėptą, gal net tik kaip aidą, provaizdį ar atspindį. Šiame mene į mazgus, korius ir juostas susiriša, susiaudžia ir susipina jusliškas medžiagiškumas, ritmas, ritualo logika, psichodelinės būsenos, vis naujai sugrįžtanti archaika, konstravimas ir ardymas, raštais koduojama kolektyvinė atmintis ir bandymas suprasti savo vidinę sandarą. Jis yra kruopštus, jautrus ir atviras, mezgantis su žiūrovu bežodį ryšį.

Kartu paroda yra bandymas įsivaizduoti Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedrą kaip asmenį, rekonstruoti jos bruožus iš atskirų detalių, pėdsakų ir istorijų. Jos pavadinimas su švelniu humoru nurodo tiek į šią numanomą personažę, tiek į spėjamą bičių deivę Austėją, siejamą su korių audimu, kurį galima suvokti kaip tekstilės pirmavaizdį. Nors parodoje pristatomi skirtingu metu sukurti esamų ir buvusių katedros studentų darbai su savais individualiais sumanymais, parodą įmanoma skaityti ir kaip nematomais vidiniais saitais susaistytą erdvinį detektyvą ar šaradą, vedančią žiūrovą aplink tekstilę link atsakymo į nebyliai užduotą klausimą.

Teksto autorius: Jurijus Dobriakovas

Parodos dalyviai: Deva Bartninkaitė, Greta Bulba, Aurėja Kriščiūnaitė, Ieva Laskevičiūtė, Gabrielė Navickaitė, Martyna Plioplytė-Zujienė, Aistė Radzevičiūtė, Deimena Rastenytė, Jolanta Sendaitė-Paulauskienė, Gintaras Šeputis, Gabija Švanaitė, Unė Talmantaitė, Marijonas Verbel, Marija Žiemytė, Dijuota Žilytė

Kuratoriai: Julijus Balčikonis, Jurijus Dobriakovas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė

Fotografijos: Ineta Armanavičiūtė