Grupinė paroda „Adero“ „TechZity Vilnius“ erdvėje

2022 m. gruodžio 6 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki gruodžio 12 d. „TechZity Vilnius“ (Panerių g. 43, Vilnius), buvusiame siuvyklos fabrike, veikia dešimtosios Rupert Alternatyvios edukacijos programos baigiamoji neeilinė grupinė paroda „Adero“.

Dvi dienas trukusio atidarymo renginio metu vyko Alternatyvios meno edukacijos sambūrys ir vakarėlis DSL projektų erdvėje. Devynių menininkų šešis mėnesius kurti nauji kūriniai eksponuojami per du milžiniško pastato aukštus nusidriekusiose įvietintose instaliacijose. „Magijos ir ritualų“ temos įkvėpti darbai atskleidžia menininkų domėjimosi sritis, pastato istoriją ir realybės daugialypumą.

Lotyniškas žodis adero turi tris reikšmes: „atvykstu“, „dalyvauju“, „esu čia“. Tai žodis, peržengiantis kasdienybės kalbos ribas ir išsiliejantis į nežinomybę. Trys reikšmės – tarsi mirguliuojantys šydai tai atskleidžiantys, tai paslepiantys šešis mėnesius trukusius Alternatyvios edukacijos procesus. Tai burtažodis, dar neįsitvirtinęs grimuaruose, tačiau švelniai aidintis didžiulėse pritemusiose seno fabriko erdvėse.

Prieš šešis mėnesius „atvykstu“ žymėjo Alternatyvios edukacijos programos pradžią, tačiau kiekvienam dalyviui tai reiškė skirtingus dalykus – grįžimą iš užsienio arba pasilikimą gimtajame mieste, o galbūt persikėlimą į niekuomet anksčiau neaplankytą šalį ketinant dalyvauti programoje, apie kurią teko skaityti internete. Atvykimas – tai tam tikra pasitikėjimo išraiška, šuolis į nežinią, kuriam įvykti reikia ryžto ir beatodairiško užsidegimo.

Šešis mėnesius „dalyvauju“ buvo atvykimo tęsinys, sutvirtinęs tarpusavio pasitikėjimą ir subrandinęs santykius, kuriuos liudijo vis daugiau bendrų istorijų socialiniuose tinkluose. Programa tapo savotiška sistema, gana primygtinai reikalaujančia dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, seminaruose ir ekskursijose. Tačiau dalyvavimas taip pat buvo ir žinių mainų, tarpininkavimo bei abipusio pasitikėjimo forma.

Šešis mėnesius „esu čia“ reiškė būti akimirkoje, erdvėje ir priimti per ją srūvančius srautus. „Esu čia“ taip pat reiškė tapsmą, čia susitelkiant, čia vėl ištirpstant žinių telkiniuose, galiausiai paliekant pėdsakus ir tyrinėjant metaforas. Buvimas čia dažnai įgaudavo labirinto pavidalą, kuriame edukacija persipindavo su pulsuojančiais hedonizmo blyksniais. Visa tai judėjo ir siūbavo, liejosi ir lašėjo, leido tiesti griežtai neapibrėžtus kelius į ateitį.

Kaip Anna Tsing kadaisė kvietė mus sekti paskui matsutake grybą per baugius sugadinto pasaulio griuvėsius*, taip ir Rupert kviečia sekti „Adero“ atgarsiais bei pėdsakais per seno fabriko labirintus, viliantis atrasti būdų, kaip gyventi nesaugioje ateityje.

*Tsing, Anna „Grybas pasaulio gale“ (angl. The Mushroom at the End of the World)

Parodos menininkai: HASHIA (Vokietija/Korėja), Misti studio (JK), Delphine Lejeune (Belgija/Nyderlandai), Laura Fernández Antolín (Ispanija), Laura Marija Balčiūnaitė (Lietuva), Ana Lipps (Lietuva/Vokietija), Algirdas Jakas (Lietuva), Dovydas Laurinaitis (Lietuva/JK), iolo walker (JK).

 

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *