Godos Palekaitės solo paroda „Teisinės sapno pasekmės“ Tel Avive

Gruodžio 20 d. Tel Avive, šiuolaikinio meno galerijoje Gruodžio 20 d. Tel Avive, šiuolaikinio meno galerijoje  „RawArt” atsidaro menininkės, antropologės, scenografės ir dukart Lietuvos scenos kryžių apdovanojimų nominantės Godos Palekaitės solo paroda „Teisinės sapno pasekmės” (kuratorė – Leah Abir). Menininkę domina kaip kolektyvinė vaizduotė prisideda prie valstybės ir religinės galios įtvirtinimo, bei kokiais mechanizmai konstruojama ir dekonstruojama istorija. Palekaitė derina faktinę informaciją su spekuliacijomis, o klastotė tampa vienu iš metodų, sukuriančių erdvę, kuri savyje talpina tiek mokslinį tyrimą, tiek sapnus bei melą.

Parodos šaknys – jau ne vienerius metus Palekaitės vykdomas meninis Chazarų istorijos ir mitologijos tyrimas. Chazarai – paslaptinga viduramžių kultūra, gyvavusi tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų. Jie bei garsusis 1984 m. Milorado Pavičiaus romanas „Chazarų žodynas”, įvardinęs šią tautą kaip „sapnų gaudytojus”, įkvėpė menininkę 2017 m. keliauti jos pėdsakais Kaukazo regione, o šiais metais pavasarį atvykus į Izraelį, įvietinti savo tyrimą čia.

Parodoje „Teisinės sapno pasekmės” Palekaitė pristato skulptūras, tekstus, instaliacijas, garso ir video darbus bei performansą. Lankytojai, padedami eksponuojamų meno darbų, galės sekti chazarų išnykimo istoriją, tautos, kuri gyveno pagoniškomis dvasinėmis praktikomis ir galimai buvo tolerantiškiausia kada nors gyvavusi valstybė. Jų paveldas, kupinas mistikos, gandų, klastočių ir legendų, tapo spekuliacijų objektu tarp įvairiausių politiškai ir religiškai angažuotų mokslininkų. Iki šiol nėra aišku, į kurią gi religiją galiausiai atsivertė pagonys chazarai – vieni teigė, kad į islamą, antri, kad į krikščionybę, o treti – judaizmą (ar net karaimų judaizmą). Jei pastarasis variantas būtų tiesa, tai Chazarija būtų buvusi vienas tų retų judėjų karalystės atvejų. Izraelio sionistinio projekto kontekste chazarų atvejis tapdavo įrankiu, siekiant įrodyti ar paneigti žydų buvimą regione, o kai kurie tyrėjai bandė įrodyti, kad chazarai laikytini aškenazių, Europos žydų, protėviais. Kad ir kokią religiją butų pasirinkę chazarai, legenda byloja, kad jų konversija įvyko po chazarų valdovo sapno, kurio jam niekaip nepavyko suprasti ir interpretuoti. Pasitelkdama šį mitą kaip vieną iš šaltinių, Palekaitė savo parodoje bando atskleisti politinį sapnų potencialą.

Viešėdama Jeruzalėje ir Tel Avive Palekaitė susitiko su eile mokslininkų, teisininkų ir menininkų, siekdama išsiaiškinti, kurgi šiuolaikiniame Izraelyje ryškiausiai atsiskleidžia valstybinės ir religinės teisių konfliktas. Anot menininkės, beveik vienbalsiai pašnekovai paskatino ją domėtis ultra-ortodoksiškojo Judaizmo pakraipa ir jį praktikuojančia vietos bendruomene. Šio patarimo paraginta Palekaitė bendradarbiavo su vietine video menininke, ultra-ortodoksų bendruomenės nare, Elinora Schwartz. Pasiėmusios kamerą, šios dvi skirtingų kartų menininkės leidosi į netikėtą ir rizikingą kelionę į nepaprastai uždarą bendruomenę. Šio bendradarbiavomo vaisius – naujas video darbas, pavadinimu „Elinoros sapnas”, kurio premjera Tel Avive įvyks parodos atidaryme. Taip pat jį pamatyti galės ir Jeruzalės gyventojai bei svečiai Art Cube Artists’ Studios meno centre. Gruodžio 20 d. atidarymą lydės projekto pristatymai ir viešos paskaitos, kuriose dalyvaus kuratorė bei projekto bendradarbė Monika Lipšic. Ši paroda – bendras RawArt galerijos ir Jeruzalės Art Cube Artists’ Studios meno centro projektas. Projekto partneriai ir rėmėjai – Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros taryba.

Goda Palekaitė (g. 1987, Vilniuje) gyvena ir kuria tarp Vilniaus ir Briuselio, kur ji dirba tyrimų institute „a.pass”. Menininkė baigė Vilniaus dailės akademiją (scenografiją) bei sociokultūrinės antropologijos magistrą Vienos universitete. Savo darbuose Palekaitė jungia antropologines ir menines prieigas, pirmenybę teikdama ilgalaikiams istorinių naratyvų, kolektyvinės vaizduotės bei kūrybiškumo tyrimams. Tam dažniausiai pasitelkdama performanso, instaliacijų, scenografijos bei tekstines kūrybos formas. Vien šiemet menininkė pristatė performansą „Bakunininas” (premjeros Venecijoje ir Turine, Italijoje) bei šiuo metu Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje veikiančioje parodoje „Orumas” pristato savo darbą „Reklamuojant anarchizmą”.