Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Rugsėjo 13 d. 18 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma fotomenininko Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“. Parodos pavadinimas savaime sufleruoja tam tikrą dialogą ar bent jau jo fragmentą, tačiau šį kartą svarbu ne tai, kas komunikuojama, o kaip. G. Trimako camera-less fotografijose svarbiausia – kūrinių estetika, kurioje ir slypi meniniai, laikiniai bei erdviniai šios parodos atsakymai, referuojantys į Johno Herschelio, M. K. Čiurlionio, Johno Cage’o bei kitų menininkų kūrinius. Daugelis jų slepiasi po skaičių kodais, išsiskleidusiais į darbų formatus, šviesas, spalvas ar tiesiog praėjusias dienas.

Sklindant elektromagnetiniams spinduliams, fotografinio popieriaus lakštai sugeria fotonus, o jų energija ir judesio kiekis taip pat perduodamas medžiagai – tam pačiam sidabro ar kitų medžiagų prisotintam popieriui. G. Trimakas fokusuoja žvilgsnį į šį fizikinį procesą ir paverčia tai savo kūrybos ašimi, o dar svarbiau – šitaip jis kiek anachronišku judesiu į meninį diskursą grąžina fotografinį principą, pačią šviesą. Menininkas medijuoja fotografiją ir kaskart paruošdamas fotopopierių tarsi užduoda konceptualų klausimą bei laukia, koks bus atsakymas. Tai procesas, kuriame fizika virsta metafizika, kai šviesa ir spalva nepriimamos kaip duotybė ir imama svarstyti jų suvokimo, estetinės pajautos bei kultūrinės istorijos konvencijas.

Camera-less fotografijomis stengiamasi neprisidėti prie ir taip perteklinio fotografinių vaizdų srauto. G. Trimakas iš esmės atsiriboja nuo konkretaus vaizdinio, naratyvo ar subjekto konstravimo bei susitelkia į abstrakčias šviesos ir spalvos paieškas. Kaip pats sako: „Stengiuosi surinkti šviesą spalvos atminčiai.“ Užduodamas klausimą G. Trimakas palieka laisvę savo medijai, medžiagai ir tiesiog leidžia joms veikti, o jo paties intervencija į procesą yra veikiau intuicijos ir pajautos, o ne tikslaus žinojimo klausimas. Nors rezultate jos paties jau nebelieka, atrodo, jis mėgaujasi kiekviena šviesos ir spalvos tapsmo akimirka, ją išgyvena vis iš naujo ir vis kitaip. Taip pat kaip ir medžiaga.

Šioje parodoje atliekamas reflektyvus manevras – paroda vyksta ir yra dokumentuoja vienu metu, įskaitant ir jos laiką, aplinką bei dalyvius. Ši ekspozicija tampa ne fiksuotu darbų rinkiniu, bet besitęsiančiu performatyviu procesu. Kiekvienas užeinantis į parodą it postmoderniame teatre atlieka vaidmenis G. Trimako parengtame spektaklėlyje, kuriame mūsų judėjimas tiek pat performatyvus, kiek ir kūrinių eksponavimas. Vaikščiodami po sales patenkame į paspęstus šviesos spąstus, sudrumsčiame įsivaizduojamą ramybę arba, priešingai, tik palaikome stabiliai chaotiškas šviesos judėjimo trajektorijas bei paliekame savo pėdsaką. Taip įsiveliama į galimai nesibaigiantį tapsmo ciklą, kūriniai dar ir dar kartą reflektuojami, perkeliami iš vienos plokštumos ir laiko į kitą. Jie – ir tie patys, ir kitokie. Vis dar skleidžiantys šviesą, bet ją ir surenkantys. Įdomu, ar jie bus kitokie po dviejų savaičių? O mes? Galbūt dar kartą atėjus į parodą jau bus galima pažiūrėti į save, netekusius individualumo, redukuotis iki šviesesnių ar tamsesnių fotografinio popieriaus plotų.

Ekspozicijoje randame 200 mėlynų vokelių, kurių spalvinis kodas neatsitiktinai primena cianotipiją ir šios technikos išradėją J. Herschelį. Kaip ir rašant laišką, iš pradžių vokeliai „kaupė“ savo turinį – jie kasdien judėjo kartu su menininku ir rinko šviesą. Dabar matomoje mėlynoje spalvoje ir jos blyškume įsirašė vokelio judėjimo trajektorijos, abstraktūs vietų ir laikų fragmentai. Spalva čia kur kas daugiau nei spalva. Ji prisodrinta gyvenimo, įgavusi metafizinį krūvį. Nors struktūros akivaizdžiai tos pačios – mes miegame, keliamės, judame, ilsimės – rezultatus matome vis kitokius. Taip ir čia popierėlis lygiai taip pat ritmingai, neritmingai keičiamas, sukinėjamas, bet šio turinys vis skiriasi. Struktūra ta pati, ją sudaro tie patys skaičiai, tas pats laikas, ta pati fizinė, fizikinė, idėjinė ir ideologinė rutina, bet tai ne tas pat.

Gintautas Trimakas (g. 1958 m. Vilniuje) nuo 1986 m. aktyviai dalyvauja grupinėse ir rengia asmenines parodas Lietuvoje bei užsienyje. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. G. Trimako kūriniai yra įtraukti į Lietuvos dailės muziejaus, Šiaulių fotografijos muziejaus, MO muziejaus, Suomijos fotografijos muziejaus, Lodzės fotografijos muziejaus ir kitų institucijų bei privačių asmenų kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. menininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas
LRT

Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Grafinis dizainas
Jurgis Griškevičius

Paroda veiks iki spalio 18 d.

Iliustracijoje: Gintautas Trimakas, Atsakymas, 2018