Geriausios ArtVilnius’23 instaliacijos autorė: menininkui reikia šiuolaikinių technologijų, eksperimentuoti ir klysti

Tarptautinė vertinimo komisija šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’23” išrinko geriausią ArtVilnius’23 instaliaciją. Ja paskelbtas parodos „Takas“ erdvėje instaliuotas Monikos Žaltauskaitės Grašienės skaitmeninio žakardinio audimo objektas „Mėnulio jūra“. Ši menininkė yra gerai žinoma dėl savo tekstilės darbų, dažnai dar vadinama „tekstilės architekte“ ir „kompiuterinio žakardinio audimo meistre“.

Geriausios instaliacijos autorei įteikta 2000 eurų premija, kurią įsteigė mugės rėmėja, Skandinavijos finansinių technologijų įmonė „Vipps MobilePay“. Šiuo piniginiu prizu siekiama paskatinti talentingiausius menininkus tyrinėti naujus horizontus, eksperimentuoti su įvairiomis laikmenomis ir panaudoti technologijas, kad sustiprintų savo meninę išraišką, demonstruoti savo prasmingus kūrybos darbus ir taip prisidėti prie kultūros vystymo.

„Mėnulio jūra“: tradicinių ir skaitmeninių technologijų meistriškas derinys

M. Žaltauskaitė Grašienė kuria prasmingus vaizdinius pasakojimus, paliečia opias dabarties ir atminties temas, todėl šią menininkę galima būtų vadinti filosofuojančia menininke/meistre, kūrybingai peržengusią tekstilės meno ribas. 

Žakardas – pamėgta menininkės technika. Pasak geriausios instaliacijos autorės, mes visi šiuo metu gyvename labai neramiu laiku, kai atrodo, lyg maišosi dangus su žeme. Instaliacija-nugalėtoja ir vaizduoja tokią būseną.

„Šį meno objektą sukūriau labai natūraliai. Jau kelerius metus aš dirbu su jūros ir horizonto motyvais. Neseniai skaičiau Šv. Jono Apokalipsės knygoje pastraipą apie tai, kaip mėnulis nukris į žemę ir atsivers mėnulio jūra tarsi krištolas. Ši frazė man labai sutapo su lietuvišku horizontu. Buvau prie jūros, pamačiau saulėtą dieną žibančią jūrą kaip krištolą, jos žibantį paviršių, nufotografavau ir norėjau sukurti tokį kūrinį, kad jį apvertus apsiverstų ir horizontas, susidarytų vaizdas lyg susipina du horizontai – žemė ir dangus. Šis vaizdinys ir įsikūnijo audekle, materijoje, kuris prilygsta naujai pradžiai, stebuklui ir tyrumo būsenai. To intymumo perteikimui tekstilė yra tinkamiausia medija“, – apie savo instaliacijos sukūrimą pasakoja M. Žaltauskaitė Grašienė.

Vertinimo komisijai vadovavusi menotyrininkė, šiuolaikinio meno parodų kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė teigė, jos menininkės sukurtas objektas yra monochrominis, grafinis, subtilus, nuotaikingas, labai poetinis. Žakardinio audimo technika jame netikėtai dera.

Menininkų pagalba – šiuolaikinės technologijos

M. Žaltauskaitė Grašienė savo kūryboje pasitelkia įvairias medžiagas, išraiškos priemones ir  medijas. Tiek šiame savo darbe, tiek kituose kūriniuose ji naudoja skaitmenines technologijas, kartais pati ir programuoja.

„Technologijos pagreitina menininko kūrybos procesą ir jam padeda. Aš savo kūryboje pasirinkau skaitmeninį audimo procesą, tai pramoninis greitesnis būdas. Nuo menininko meistriškumo, gebėjimo valdyti technologijas ir nebijojimo eksperimentuoti, priklauso kokį gerą kūrinį jis sukurs. Aš kurdama turiu plačią vaizduotę ir daug idėjų, tačiau po idėjos išgryninimo turiu susikoncentruoti į tą technologiją, su kuria dirbu. Mano naudojamos skaitmeninės technologijos reikalauja daug žinių, net ir matematinio skaičiavimo – turiu suskaičiuoti visus siūlus ir jų tankumą, sužiūrėti, kad neišsikraipytų vaizdo proporcijos“, – pasakoja menininkė.

Tačiau tuo pačiu ji prisipažįsta, jog savo kūrybos procese kartais specialiai stengiasi palikti klaidas, nes tik padaręs klaidas atrandi kažką netikėto, įdomaus, gali sukurti ką nors, kas neįprasta, netikėta ir netradiciška.

Premija – naujai kūrybinei idėjai įgyvendinti Japonijoje

Laureatė teigė, jog laimėta premija pasitarnaus kultūrai ir kūrybai. Savo piniginį apdovanojimą jį ketina panaudoti naujo kūrinio sukūrimui parodai Kyote (Japonijoje) kitų metų sausio mėnesį.

Premiją geriausios ArtVilnius’23 instaliacijos nominacijai įsteigusios finansinių technologijų įmonės „Vipps MobilePay“ vadovo Lietuvoje Donato Kunigonio teigimu, itin džiugu, jog šis apdovanojimas jau greitai padės menininkei įgyvendinti naują kūrybinę idėją ir toliau nuosekliai judėti savo keliu.

„Nors technologijų ir šiuolaikinio meno pasauliai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip priešingybės, tačiau iš tiesų juos sieja labai daug bendro –  jie abu keičia mūsų santykį su pasauliu ir klesti dėl kūrybiškumo, vaizduotės bei gebėjimo peržengti ribas. Puikūs šiuolaikinio meno kūriniai skatina kasdienybę pamatyti naujoje šviesoje, laužo nusistovėjusias normas, standartus. Tačiau lygiai taip pat ir technologijos atlieka panašią misiją – pasitelkdamos inovacijas jos transformuoja mūsų supratimą apie įvairiausias gyvenimo sritis: darbą, laisvalaikį, bendravimą. Linkiu šiai talentingai menininkei ir toliau genealiai apjungti tradicijas su inovacijomis. Nekantrauju pamatyti, kaip toliau plėtosis menininkės kūrybinė kelionė ir kaip ji savo darbais pavers pasaulį šiek tiek geresniu“, – sakė D. Kunigonis.

M. Žaltauskaitė Grašienė: nebijokite eksperimentuoti ir klysti

Jau ne vieną prestižinį apdovanojimą pelniusi M. Žaltauskaitė Grašienė taip pat kitiems menininkams linki aktyviai kurti, nenuleisti rankų, organizuoti parodas, rodyti pavyzdį visuomenei ir eksperimentuoti, nebijoti technologijų.

„Kūryba – mūsų visuomenės variklis. Tad visus kūrėjus noriu paskatinti tęsti savo misiją. Ypač – daug eksperimentuoti. Nors viskas, kas nauja, sukelia mums pasipriešinimą, tačiau aš skatinu susidraugauti su šiuolaikinėmis technologijomis, jos yra tikros eksperimentavimo laboratorijos. Tikiu, kad tie menininkai, kurie pradės dirbti su dirbtiniu intelektu, sukurs labai daug įdomių kūrinių“, – sakė geriausios instaliacijos autorė.

Šįmet ArtVilnius’23 vertinimo komisiją be R. Jurėnaitės dar sudarė: „Kim?“ šiuolaikinio meno centro Rygoje programų direktorė Zane Onckule, meno istorikė, MOCAK šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė ir koordinatorė Mirosława Bałazy, viena iš galerijos „Georg Kargl Fine Arts“ Vienoje vadovių Melanie Wagner, „Crème de la Crème Haute Parfumerie“ butikų tinklo įkūrėjas ir vadovas, meno kolekcionierius Andrius Remiševskis.

Kasmet „ArtVilnius“ aplanko virš 23 tūkst. lankytojų, tai yra viena didžiausių šiuolaikinio meno mugių regione.