Gegužę „Open House Vilnius“ lankytojus vėl kvies tyrinėti architektūrą

Gegužės 10–11 d. sostinėje vyks vienuoliktasis Architektūros fondo organizuojamas atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“. Jis ir vėl pakvies miestiečius ir miesto svečius į nemokamas ekskursijas po išskirtinius pastatus, kurių durys įprastai lieka užvertos. Renginio metu duris atvers daugiau kaip 50 objektų, taip pat lauks pernai didelio susidomėjimo sulaukę susitikimai su miesto kūrėjais. Programą papildys ir naujiena – 4 pasakojimai apie žaliąsias miesto erdves.

Šių metų renginio tema – „Ateities paveldas“, kviečianti pažvelgti į šiandienos architektūrą kaip rytdienos istoriją. Pasak projekto vadovės Solveigos Buoželytės, šių metų tema kviečia kritiškai ištirti, kaip apibrėžiame pastatų, viešųjų erdvių ir net infrastruktūros vertę ir unikalumą.

„Ateities paveldo“ tema skatina mus apmąstyti, kokie šiuolaikiniai architektūros sprendimai taps ateities kartų paveldu ir kaip mūsų vertybės, gyvenimo būdas bei iššūkiai formuos miesto aplinką. Nors esamą paveldą dažnai suvokiame kaip nekintamą, kiekviena karta turi vėl ir vėl atrasti ryšį su tais elementais, kurie jai yra svarbiausi. Įdomu, kaip šiandien kurdami ir kalbėdami apie kūrinius ateities kartoms mes atspindėsime savo požiūrį į vertingumą, globalius iššūkius ir kas bėgant laikui išliks išties reikšminga“, – sako S. Buoželytė.

Renginio įvaizdį, atspindintį šių metų temą, sukūrė grafikos dizaineris, animatorius Liudas Barkauskas.

Šiemet lankytojų lauks 50 objektų, tarp kurių – 12 naujokų. Po pernykštės sėkmės renginio organizatoriai ir vėl pakvies apsilankyti miesto kūrėjų biuruose, kur bus galimybė tiesiogiai pabendrauti su miesto viziją kuriančiais profesionalais – architektais, urbanistais, miesto planuotojais. Jie pasidalins savo profesijos subtilybėmis ir plačiau papasakos, kuo remiasi kurdami skirtingus projektus.

Pirmą kartą festivalio programoje atsiras ir žaliosios miesto erdvės – žalios zonos, kurios tampa vis svarbesne šiuolaikinės miesto architektūros dalimi.

Kaip teigia renginio programos vadovės Emilija Deksnytė ir Rūta Gaškauskaitė, nors žalios erdvės yra viešai prieinamos, ekskursijos su gidais leis suprasti, kodėl jos buvo sukurtos būtent taip ir išgirsti įdomybių, apie kurias praeidami pro jas tiesiog nesusimąstome.

„Šiandien miestas nebėra kuriamas vien tik iš pastatų – vis svarbesnį vaidmenį jame atlieka žaliosios erdvės. Kalbėdami apie viešąsias erdves, kalbame apie bendrystę, sveikatą, klimatui atsparų miestą. Todėl natūralu, kad architektūros festivalis plečiasi ir į gamtinę architektūrą“, – sako E. Deksnytė.

Renginio savaitgalį žaliųjų miesto erdvių ekskursijos vyks Bernardinų sode, japoniškame sode Sei Shin En, „Business Garden Vilnius“ komplekse ir Naujamiestyje, kur bus pristatyta rajono gatvių transformacija.

Ekskursijas renginyje veda gidai-savanoriai, kurie yra neatsiejama renginio sėkmės dalis. Šiais metais renginyje talkins beveik 500 savanorių.

Gegužę „Open House Vilnius“ lankytojai turės galimybę susitikti su 12 miesto kūrėjų, patirti architektūrą per skirtingas menines veiklas ir performansus, rinktis ekskursijas daugiau kaip 50 objektų. Ekskursijos vyks lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis. Visos ekskursijos bus nemokamos, į jas patekti bus galima gyvos eilės principu.

Atviros architektūros savaitgalį organizuoja Architektūros fondas. „Open House Vilnius“ priklauso „Open House Worldwide“ tinklui, jungiančiam daugiau kaip 50 pasaulio miestų. Festivalis taip pat yra dalis „Open House Europe“ bendradarbiavimo projekto, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Renginį iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

2025 m. „Open House Vilnius“ programoje dalyvaujančių pastatų sąrašas:

Kvartalas „Stepono sodas“
„Demus Asset Management“ biuras | „Artery“ verslo centras
„Cyber City“ | buv. „Spartos“ fabriko teritorija
Vilniaus geležinkelio stotis ir traukinių remonto depas
Vilniaus choralinė sinagoga
Antakalnio troleibusų parkas
Tarpukarinė Antonio Kiakszto vila
„Lojoteka“. Edukacinis medijų centras
Lietuvos nacionalinė filharmonija
WIX biurai
TARTLE I Lietuvos meno pažinimo centras
„Friends & Frames“ Gedimino pr.
Šiuolaikinio meno centras | ŠMC
Kompozitorių sąjungos pastatas su gyvenamųjų namų kvartalu
Lietuvos Respublikos Seimo rūmai
Kazio Varnelio namai-muziejus
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Igno Parčevskio namas
Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2
Vlado Vildžiūno galerija ir dirbtuvės
Kazimiero Žoromskio muziejus
„Senatorių pasažas“
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | buv. Vilniaus centrinis paštas
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija | buv. Izraelio Bunimovičiaus rūmai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai
Lietuvos bankas
„Nu Wave“
Vilniaus STEAM centras | buv. Planetariumas
Bokšto skveras
Nacionalinė dailės galerija | NDG
„Dūmų fabrikas“ | buv. dalgių fabrikas
Gyvenamasis namas Naujojoje Vilnioje
„Crème de la Crème“ Gedimino pr.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Vileišių rūmai
Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai
Kultūros paveldo departamentas ir istoriniai rūsiai
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Tarpukario gyvenamasis namas su V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butais
„Pirklių klubas“ – verslo centras
„Kilo Health“ | buv. V. Šopeno alaus darykla
„D9 – Artsy Office“
Žemės ūkio duomenų centras
Istorinis butas Z. Sierakausko g.
„Radijo namai“
VU Didžioji aula
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos centrinė būstinė
Lietuvos medicinos biblioteka
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas

Susitikimai su miesto kūrėjais:

Paleko architektų studija
ARCHINOVA
„HEIMA architects“
DO ARCHITECTS
AKETURI
INBLUM
Ambraso architektų biuras
PUPA/ Life Over Space
„2L Architects & Engineers“
Vilniaus miesto savivaldybė
CREATIVE OPS
„mmap.“

Žaliosios miesto erdvės

Japoniškas sodas Sei Shin En
Bernardinų sodas
„Business Garden Vilnius“ – žalioji Lazdynų papėdė
Kai gatvės kalba – Naujamiesčio pokyčiai