Algio Antano Žukausko paroda „Sintezės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
VDA Telšių galerijoje – paroda „Trys gyvenimo filosofijos“
Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“ – akcentas buvusiam upių uostui
Lietuvos sezonas Prancūzijoje suteikė sparnus Lietuvos fotografijai
Menininkai kviečiami dalyvauti jubiliejiniame Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume
Prasideda Meno kritikos apdovanojimų trečiasis sezonas: kviečiame nominuoti!
Po sėkmingos parodos Paryžiuje Kazio Varnelio darbai grįžo į namus Vilniuje
Sieks išsiaiškinti Lietuvos menininkų situaciją: ar pragyventi iš meninės veiklos vis dar gali 1 iš 5?
„Šaknelės ir Viršūnėlės“: T. Eidukevičiaus vakarienė ir meno paroda netikėtoje erdvėje
„Jaunojo tapytojo prizo“ iniciatorius Marcinkevičius – apie projekto svarbą ir prieinamumą, pradžios avantiūrą ir ateities planus
Menininkai kviečiami dalyvauti gatvės meno konkurse „Žaliosios sostinės istorijos“: viso skiriama net 100 tūkst. Eur
Ievos Davulytės ir Gertrūdos Šernaitės paroda „Prakartėlė“ meno galerijoje „Namukas“
Gedimino G. Akstino personalinė paroda „Kompanionai“
artnews.lt
Gruodžio 15-22 d. Gedimino pr. 45-2 veikė Gedimino G. Akstino personalinė paroda „Kompanionai”.
„Bibliotekoje stebėjau rūšiuojamų knygų stalą ir ant jo paliekamas knygų kombinacijas.
Vienoje iš šių knygų esu skaitęs istoriją, kad kai kurios Europoje įprastos paukščių rūšys keliaudavo laivais per vandenyną, dėžėse, kartu su egzotiniais paukščiais, vien tam, kad palaikytų jiems kompaniją ir neleistų pastariesiems nugaišti iš vienatvės. Vėliau, paukščiai-kompanionai integravosi ir paplito naujuose žemynuose, o, tuo tarpu, egzotinės rūšys dažniausiai ir likdavo egzotinėmis dėl joms skiriamo papildomo dėmesio.
Tai priminė akimirką viename iš Vilniaus muziejų, kuriame neseniai lankiausi. Vaikščiodamas muziejaus viduje tik po kurio laiko pastebėjau, kad nuimtos visos jo langų užuolaidos. Budintys muziejaus darbuotojai skaitė knygas, o didelės devyniolikto amžiaus salės su keliais stalais ir paveikslais panašėjo į erdvius laukiamuosius. Pro vieną iš langų įgavęs stacionaraus kompiuterio siluetą krito gatvės žibinto šešėlis. Paklausta budinti atsakė, kad tai – diena, kuomet visos muziejaus užuolaidos yra skalbiamos.
Priėjau prie lango – buvo gražus oras, pastate, esančiame priešais muziejų, galėjai stebėti ofisų darbuotojus, ištisos eilės ofisų be užuolaidų ant langų.”
Nuotraukos: Andrej Vasilenko