Galerijoje „Kairė–dešinė“ pristatoma Latvijos šiuolaikinė grafika

Lapkričio 27 d., antradienį, 18.00 val. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ pristatoma jaunųjų Latvijos menininkų grafikos paroda „Dīvainie kaimiņi/Keisti kaimynai“ bei Guntaro Sietiņš‘o kūrybos paroda „Charakteriai“.

Apie parodą „Dīvainie kaimiņi/Keisti kaimynai“:

[…] *
Parodos pavadinimas – „Keisti kaimynai“.
[Tolesnė pastraipa turėtų būti skaitoma su humoro gaidele]
„Keisti kaimynai“ atspindi liūdną menininkų, laikomų „keistaisiais”, likimą. Visuomenė paprasčiausiai mūsų nesupranta.
Kai tik pradedame kažkur gyventi, mus supanti kaimynystė nusprendžia, jog „elgiamės keistai”. Mes keistai rengiamės, klausomės keistos muzikos ir elgiamės keistai. Žinoma, neįprasčiausias dalykas yra mūsų kuriamas menas.
Nėra jokios prasmės apsimetinėti – mes esame keistieji kaimynai.

Aš bandžiau šią frazę išversti į lietuvių kalbą – „Keisti kaimynai“.
Svarbu: lietuvių kalboje turėtų būti žymimoji galūnė žodyje „keistas”. Latviški būdvardžiai turi žymimąsias galūnes. Pateiksiu ir latvišką versiją: „Dīvainie kaimiņi“. Galbūt tai padės.

Mėginau atrasti pavadinimą, kuris atspindėtų abi parodos puses – temą bei Latvijos menininkų pristatymą.
Parodos dalyviai dirba su skirtingomis medžiagomis ir su skirtingomis idėjomis, tačiau rezultatas yra labai džiuginantis ir šviežias. Jie ne visada mato ir vaizduoja pasaulį tradiciniu būdu, t.y. kaip mes visi esame įpratę jį matyti. Taip, tai truputį keista.
Taip pat noriu pabrėžti, kad mes esame svečiai, tačiau tuo pačiu, gyvename labai arti. Kaimyninės šalys visada viena į kitą žvelgia humoristiškai, taigi, štai ir mes – jūsų keisti kaimynai. […]

• • •

[…] Sluoksniai. Sluoksniai. Sluoksniai.
Šiuo metu sluoksniai ir sluoksniavimas tapo mano mėgstamu aspektu grafikos mene, ir čia galima susitikti platų technikų diapazoną.

Ypatingai man patinka „klasika” + „pop”, taigi pateikiu keletą pavyzdžių piešinių, matomų iš skirtingų perspektyvų – nuo eskizų iki kruopščių piešinių pieštuku ir piešinių ant erdvinio paviršiaus. Tradicinės technikos, kaip litografija ir lino raižinys, pakankamai gerai dera eksperimentuojant su šilkografija ir monotipija.

Grafikos meno kūrėjams darbo paviršius yra ypatingas dalykas. Tradiciškai, naudojamas popierius – subtili ir lengvai pažeidžiama medžiaga.  Čia norėčiau atskleisti daugelį popieriaus veidų. Jis gali būti švarus, plonas ir baltas, taip pat nelygus, naudotas ir turintis savo istoriją. Be to, popieriaus menininkai naudoja daugybę skirtingų medžiagų, ir kai kurios iš jų pristatomos ekspozicijoje.

Aš neįtraukiau medijų meno dėl… Na, dėl to, kad aš paprasčiausiai nemėgstu ekranų parodose. Nepaisant šios labai rimtos priežasties, medijų menas yra palyginti „šviežias” Latvijos grafikos mene, taigi aš norėčiau palaukti ir pamatyti, kas galiausiai išlys iš triušio landos. […]

* Iš susirašinėjimų su parodos kuratore Ausma Šmite

Dalyviai: Baiba Kalniņa, Butlers, Dārta Hofmane, Elīna Brasliņa, Evija Ķirķe,  Katrīna Čemme, Lāsma Pujāte, Līva Rutmane, Margarita Kovarzina, Paulis Liepa, Reinis Eglītis, Zane Putniņa

Apie Guntaro Sietiņš‘o kūrybos parodą „Charakteriai“:

Anot meno istorikės Anitos Vanaga, „Šiandien terminas mecotinta peržengia terminologijos, naudojamos profesionalaus meno srityje, ribas. Galbūt ne kiekvienas interneto vartotojas žino VIII a.  mecotintos technika atliktus šedevrus, tačiau daugelis jų tikrai bus girdėję filtrą mezzotint, siūlomą vaizdo apdirbimo programinės įrangos Adobe Photoshop.

Menininkas Guntars Sietiņš dirba mecotintos technika (terminas kilęs iš italų k. mezzo-tinto, reiškiantis pusiau-tapytas), kuri suteikia tikslią struktūrą jo atspaudams. Mecotintos išraiškos galimybės aprėpia toninius perėjimus, svyruojančius nuo gilių juodų iki šviesesnių tonų, kurie netgi šviesiausioje vietoje turi šešėlį. Būtent struktūra yra tai, kas priverčia vizualinius elementus atrodyti šiek tiek nesuprantamus ir paslaptingus.

Realybės atspindžiai ant metalinių rutulių yra vienas iš grafiko Guntaro Sietiņš’o dažniausiai naudojamų motyvų. Menininkas žavisi galimybe atverti papildomą dimensiją tarp erdvės ir objekto, tuo pat metu išlaikant realią arba tariamai realią formą. Atspindys rutulyje iškreipia realų pasaulį arba atvirkščiai – tariama realybė yra netikra, tikra tai ką matome rutulyje. Kur baigiasi realybė ir prasideda iliuzija? Kuriuo momentu vyksta permainos laike ir erdvėje? Koks požiūrio taškas turėtų būti pasirinktas? Kaip sujungti realybę ir iliuziją į vieną?

Šie dvejopi vizualinės informacijos sluoksniai susiliečia, harmonizuojasi arba sąveikauja, išprovokuodami įvairias asociacijas ir pažadindami taip trokštamą pojūčių „chemiją“.

Parodos veiks iki gruodžio 15 d.