Galerijoje „Vartai“ ARTscape Vengrija: Csaba Nemes ir Evaldas Jansas

Galerijoje „Vartai“  spalio 9 d., penktadienį, 18 val. atidaroma viešais iššūkiais pagarsėjusių šiuolaikinių  menininkų – vengro Csaba Nemes ir lietuvio Evaldo Janso – paroda, projekto ARTscape dalis.

Csaba Nemes pasitelkęs tapybą, piešinį, filmą ir animaciją mąsto apie visuomenei svarbius dalykus – kolektyvinę ir kultūrinę atmintį, socialistinės praeities liekanas, politinių permainų poveikį eilinių žmonių kasdienybei. Vengrų menininko paroda „The Last House“ sudaryta iš tapybos darbų ir filmo „Softies“, pagrindinė jos tema – painūs santykiai tarp reprezentacijos ir viešumos, romantiškų masinių medijų klišių ir visuomeninių vaidmenų. 2007 m. Csaba Nemes buvo išrinktas atstovauti savo šaliai Venecijos bienalėje, tačiau vėliau Vengrijos kultūros ministerija šį sprendimą atšaukė, ir tai tapo neginčijamu cenzūros, siekio kontroliuoti ir slopinti radikalųjį meną įrodymu.

Evaldas Jansas, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir Europoje žinomas kaip provokuojančių performansų ir filmų kūrėjas, po ilgokos pertraukos sugrįžta prie tapybos – nepamainomos vaizduotės procesų įkūnijimo priemonės. Parodoje eksponuojamas drobes ir mažos trukmės vaizdo-garso darbus sieja bendra tema – žodinės ir vaizdinės interpretacijos galia, lemianti kultūrinių vaizdinių išlikimą, jų netikėtas „sueitis“ ir permainas.

Parodos kuratorė– Erika Grigoravičienė.

Paroda veiks iki lapkričio 6 d.

Paroda organizuojama bendradarbiaujant su Hans Knoll galerija Budapešte.

Bendradarbiaudamas su Vengrų kultūros institutu Estijoje, Vengrijos filmų institutu Magyar Filmunio bei Budapešto trumpametražių filmų festivaliu, lapkričio mėnesį „Kino pavasaris“ parodys penkis vaidybinius filmus ir 2005-2008 m. geriausius trumpametražius vengrų kūrinius.

Károly Makk šedevras „Meilė“ (1971) yra pelnęs net tris Kanų festivalio apdovanojimus. Kitas to paties ražiesieriaus filmas „Ilgas savaitgalis tarp Budos ir Pešto“ – „Meilės“ tęsinys, vėl suvedantis pagrindinius aktorius bei herojus. Vieno žymiausių vengrų režisieriaus Istváno Szábo filmas „Giminaičiai“ pasakoja apie politinę situaciją Vengrijoje ir apie seną vengrišką tradiciją: žmonės ten niekada nebalsuoja už, tačiau visada prieš. Režisieriaus Benedeko Fliegaufo filmas „Dileris“ skirtas stiprių nervų žiūrovams – tai istorija apie narkotikų prekeivio gyvenimą. „Kino pavasario“ vengrų programą užbaigs režisieriaus Árpád Sopstis drama „Apleistieji“, pasakojanti apie žiaurią realybę berniukų namuose, po 1956 –ųjų revoliucijos.

Spalio 18 d. Vengrijos džiazą „ARTscape“ programoje pristatys Grencso Realtime Collective. „Tai tikras delikatesas naujojo džiazo gurmanams, viena unikaliausių Rytų ir centrinės Europos džiazo grupių“, – sako „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys.

Pasak jo, Grencso Realtime Collective kuria novatorišką improvizacinį avangardinį džiazą, kurio spektras aprėpia nuo laisvojo džiazo improvizacijomis apipintų vengrų šlagerių versijų iki Ornette Colemano ar Johno Coltrane puoselėto free skambesio. Šio kolektyvo pagrindas –  išradingas improvizatorius, kompozitorius ir pūtikas István Grencsó bei nuolatinis jo bendražygis, eksperimentiniais džiazo bei etninės muzikos junginiais garsėjantis bosistas Róbert Benkő, o aplink šį duetą skirtingose programose buriasi įvairios Vengrijos džiazo asmenybės, tokios kaip dažnas István Grencsó projektų dalyvis olandų trombonininkas Hans van Vliet., kontrabosininkas Ernő Hock bei įstabus būgnininkas Istvan Balo.