Galerijoje „Meno parkas“ - įžanginė „Kaunas Photo 2012“ paroda

Rugsėjo 4 d., antradienį, 18:00 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) bus pristatoma fotografijos festivalio „Kaunas Photo 2012“ paroda – KAUNAS PHOTO STAR 2011 m. laureatų Alexandros Demenkovos (Rusija), Andreas Meichsner (Vokietija), Wilmos Hurksainen (Suomija) fotografijos. Šiemet, jau devintąjį kartą vykstantis festivalis ,,Kaunas Photo”, rugsėjo 4-8 dienomis Kaune prasidės gausybe parodų atidarymų bei renginių. Festivalis tęsis iki spalio 14 d.

Alexandra Demenkova. „Sudužusių svajonių teritorija“

Kaunas Photo Star 2011 laureatė Alexandra Demenkova (g. 1980) gyvena ir dirba Sankt Peterburge. Baigus užsienio kalbų studijas, 2000-2002 m. Sankt Peterburgo žurnalistų namuose ji mokėsi fotografijos pas Sergejų Maksimišiną. Nuo 2004 m. dirba su įvairiais dokumentiniais projektais, jos kūrybos centre socialinės temos, kurių veikėjai – nuo benamių iki emigrantų darbininkų, cirko bei gatvės artistai. Nuo 2007 m. agentūros Photographer.ru narė. A. Demenkovos darbai rodyti Anglijoje, Suomijoje, Norvegijoje (festivalyje „Nord Light“), Ispanijoje (festivalyje “PhotoEspana”) Turkijoje, Kazachstane, Lenkijoje, Prancūzijoje (festivalyje “Rencontres d’Arles”). 2006 m. yra pelniusi Rusijos geriausiometų fotokorespondento apdovanojimą.

Serijoje “Sudužusių svajonių teritorija” fotografė savo kūrybos objektu pasirinko Rusijos kaimą ir jo žmogų. Daugeliui didžiųjų miestų gyventojų likusi šalies dalis paprasčiausiai neegzistuoja. Visiškai šalia Maskvos ar Sankt Peterburgo apstu mirštančių kaimų, kuriuose žmonės gyvena ekstremaliomis sąlygomis. Čia telikę senukai, pripratę visą gyvenimą dirbti kolektyviniuose kolūkiuose, neturintys darbo viduriniosios kartos atstovai ir skurdūs vaikai. Nemažai gyventojų niekada taip ir nebuvo išvykę už savo gyvenvietės ribų. Kadaise klestėję miesteliai ir kaimai, kuriuose buvo ir parduotuvės, ir bibliotekos, klubai dabar patapo tuščiais, apleistais vaiduokliais. Čia nebėra bendruomenės dvasios ir jokio socialinio gyvenimo. Vietoj įprastos kaimo idilės beliko nusivylimas, alkoholis ir vienatvė. Autorė anaiptol nesistengia ieškoti tame egzotikos, o itin jautriai ir su didele meile prieina prie vietos gyventojų, atskleisdama juos kaip žmones, turtingus savo dvasia ir, nepaisant skurdo, išlaikiusius orumą, gebėjimą apgaubti kitą nuoširdžiu rūpinimusi, žmogiška šiluma ir begaline meile. Kaimelių gyventojai gali sėdėti valandų valandas prie bendro stalo ir paprasčiausiai kalbėtis, o kai sutemsta (elektros čia nėra), tiesiog išeiti į lauką ir stebėti žvaigždes – milijonus žvaigždžių – ir tuomet ateina suvokimas, jog esi šios visatos dalis.

A. Demenkova  tebetęsia klasikinės humanistinės fotografijos tradicijas bei jai būdinga vaizdinę raišką.

“Fotografavimas privertė mane susimąstyti, kokie išties yra trapūs šeimos santykiniai, kokia plona riba tarp psichinės bei fizinės sveikatos ir ligos, kasdienio gyvenimo normalumo ir vargo, laisvės ir gyvenimo įkalinimo.
Žmonių gyvenimuose ir jų istorijose mačiau ir viltį, ir neviltį, visas galimas emocijas ir situacijas, kurias buvau skaičiusi knygų puslapiuose, mačiusi televizijos ekranuose ar teatrų scenose, tačiau dabar jie buvo realūs, betarpiška gyvenimo patirtis”.

Andreas Meichsner. „Viskas tvarkoje“

Kaunas Photo Star 2011 laureatas Andreas Meichsner (g. 1973) fotografiją studijavo Hanoveryje (Vokietija) bei Hirošimos universitete Japonijoje. Nuo 2004 m. gyvena ir dirba laisvai samdomu fotografu Berlyne.
Darbų serija “Viskas tvarkoje” jau yra pelniusi nemažai apdovanojimų, darbai eksponuoti didžiausiame fotografijos festivalyje “Recontres d’Arles”. A. Meichsner būtų galima pavadinti savotišku atostogų antropologu. Paprastai atostogos siejamos su laisve, spontaniškumu, tačiau paradoksalu, kad būtent atostogos dažniausiai planuojamos itin skrupulingai, besilaikant tam tikrų schemų: “vyksiu ten ir ten, aplankysiu tą ir aną, vešiuos tai ir šitai ir t.t…” ir tokiu būdu patys atostogautojai sudaro sąlygas atostogoms tapti ne kažkuo išskirtinėmis, o itin nuobodžiomis ir lengvai nuspėjamomis. Menininkas jau ne vienerius metus stebi populiariausias atostogų vietas bei atostogautojus. Su taikliu jumoru, o kartais ir su lengva ironija jis fiksuoja taip ilgai lauktus atostogų momentus.

Wilma Hurskainen. „Moteris, kuri ištekėjo už žirgo“

Wilma Hurskainen gyvena ir dirba Helsinkyje. Jos personalinės parodos eksponuotos Suomijos, Vokietijos, Rumunijos, Moldovos galerijose, autorė yra dalyvavusi daug grupinių parodų Europoje ir už jos ribų.W. Hurskainen – tarptautinių fotografijos festivalių dalyvė ir laureatė.
Serijoje “Moteris, kuri ištekėjo už žirgo” metaforiškai pasakojama apie mūsų norą suvaldyti kažką, kas yra stipresnis už mus pačius. Wilmos fotografijose užfiksuotos merginos dalijasi glaudžiaisu žirgais susipynusia tikrove. Nuotraukose perkurti prisiminimai papildyti tekstais. Fotografijos suteika galimybę sukurti kažką, kas egzistuoja už kasdienio regimojo pasaulio ribų. Kažkas neįvardijamo yra susiję su atmintimi ir vaikyste.Mene žirgo simbolisnegali būti apibrėžiamas jokiu laikuir siekia nepaklusti bet kokiems apribojimams. Savo nuotraukose W. Hurskainen naudoja iš mergaitiškų knygų, tokių kaip “Namelis prerijose”, ar folkloro pasiskolintasistorijas apie žirgus. Subjektas pasakoja apie fotografijos gėbėjimą veikti mūsų vizualinį pasaulį ir sukurti kažką neįprasto, panašaus į svajonę. Moterys ir jų žirgai čia žaidžia tuos pačius žaidimus, svajoja bendras svajones.

Parodai parinkti naujausi serijos darbai, kurie bus eksponuojami pirmą kartą.