Galerijoje „Meno niša“ Olgos Dedovos tapybos darbų paroda „Placebas“

Rugsėjo 8 d., trečiadienį, 18 val. galerijoje „Meno niša“ atidaroma jaunos menininkės  Olgos Dedovos tapybos darbų paroda „Placebas“.

„Placebas –  tariamas vaistas, kurio poveikis a priori gydant sveikatos sutrikimą (ligą) yra nulinis arba jo poveikis nėra žinomas. Placebo išvaizda, kvapas ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikrų vaistų (siekiant, kad pacientai ar tiriamieji negalėtų jų atskirti). Šis terminas, taikliausiai apibūdina žiūrovo santykį su mano darbais: jie atsiskleidžia, „suveikia“ tik tiek, kiek žiūrovas jais (pa)tiki, kiekvienas juos interpretuoja savaip.“ Taip savo pirmąją personalinę parodą pristato jaunoji kūrėja.

Olga Dedova šiais metais baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jos vardas dar nėra plačiai žinomas, tačiau menininkė aktyviai kuria ir  dalyvauja parodose – Olgos Dedovos tapybos darbus buvo galima pamatyti beveik visose pastaraisiais metais organizuotose jaunųjų menininkų parodose, projektuose. 2009 metais  ji dalyvavo programos „Vilniaus – Europos kultūros sostinė“  parodoje „Brigada Kormoran“ , „ Meno celės“ Vilniaus dailės akademijoje.  Šiais metais  Olgos Dedovos kūriniai  buvo eksponuoti tapybos parodoje – konkurse galerijoje „Global Art Room“ Rygoje, projekte „Vaistinė“ – Fluxus ministerijoje. Visai neseniai savo autoportretus menininkė pristatė ir tarptautinėje jaunųjų Baltijos šalių menininkų parodoje „Zungzwang“ Vilniuje.

Olgos Dedovos kūriniai nutapyti realistiniu stiliumi, tačiau realybė juose šokiruojanti, artėjanti prie absurdo. Personažais paveiksluose tampa žaislai, gyvūnai, žmonės, daiktai, kuriems menininkė suteikia kitokį charakterį, ar įvaizdį, taip teigiamą personažą paversdama atstumiančiu, ir atvirkščiai. Kaip teigia pati menininkė: – „Mano tapybos pagrindas – baigtinumo ir baugumo artefaktų radimas ir archyvavimas. Motyvus renku iš įvairiausių šaltinių: televizijos, laikraščių, filmų, fotografijų, bei mane supančios aplinkos. Mano pasirinkti vaizdai – ne tiesmukos nuorodos, bet metaforos, užuominos, nuojautos, priminimai, siūlantys žiūrovui platų interpretacijų pasirinkimą. Neretai patalpinu personažus į ryškią, agresyvią, monochronišką erdvę, kuri tuo pačiu metu išlieka sterili ir neutrali, taip norėdama pabrėžti atsiskyrimo, fatališkumo pojūtį.“ Olgos Dedovos kūriniuose perteikiamas jautrus santykis su aplinka, kuri veikia menininkę. Tačiau kiekvienas stebėdamas atpažįstamus personažus gali susikurti savo siužetą, priklausomai nuo to, kaip „suveiks“ Placebo efektas.