Galerija „Meno parkas“ pristato menininkus EXPO CHICAGO 2023 nevyriausybinių organizacijų programoje

„Meno parkas“ didžiuojasi tapęs antrąja galerija, atstovausiančia Lietuvai šiuolaikinio meno mugėje EXPO CHICAGO, kuri įvyks 2023-jų balandžio 13–16 dienomis. Prieš daugiau nei 25-erius metus Lietuvos dailininkų sąjungos įsteigta galerija „Meno parkas“ visą savo gyvavimo laiką nuosekliai rūpinasi Lietuvos menininkų kūrybos ir šiuolaikinio meno formų sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Galerija inicijuoja projektus jaunimui, platformas didelių meninių užmojų ir projektų įgyvendinimui, skatina vietos ir tarptautinį bendradarbiavimą bei kultūrinius mainus, vykdo leidybinius projektus.

EXPO CHICAGO mugei „Meno parkas“ parengė ekspoziciją pristatančią trijų žymių Lietuvos kūrėjų darbus: tapytojos Agnės Jonkutės (g. 1974 m.), skulptoriaus Žilvino Landzbergo (g. 1979 m.) ir fotografo Gintauto Trimako (g. 1958 m.). Šia ekspozicija primins apie aktualią šių dienų temą – ekologiją plačiausia šio žodžio prasme ir įvairiais masteliais – gamtoje, ryšiuose tarp žmonių ir mumyse pačiuose.

Šiandien Europos viduryje vyksta karas – neišmatuojama nelaimė ne tik žmonėms, bet ir gamtai, pasauliui, jau ir taip kamuojamam progresuojančios klimato krizės. Dėl nestabilumo augant sąmyšiui žmonija išgyvena dar vieną nuosmūkį, o ekstremalios jėgos randa priežasčių kelti galvas. Tokiu laiku subtilūs ir tvarūs dalykai, rodos, atitolsta, yra atidedami geresniems laikams. Bejėgiškumas kėsinasi atimti amą, priverčia suabejoti savo moraliniu stuburu – jei užsimerksiu, nustosiu apie visa tai galvoti, gal tai išnyks? Kieno tai atsakomybė – mano, mūsų ar tavo, kurios šalies ar kurios valdžios? Nuo ko prasideda pokyčiai? Ką galėčiau padaryti aš?

Ekspoziciją skiriame subtiliems būdams matyti ir prisiliesti prie trapaus gyvenimo reiškinio. Parodos raktiniai žodžiai galėtų būti unikalumas, subtilumas ir laisvė. Konceptualiais kūriniais pagrįstoje ekspozicijoje beveik nėra naratyvo siužetuose, vietoj to, jie visu savo medžiagiškumu, sukūrimo būdu pasakoja ir skleidžiasi.

Cenrinėje stendo sienoje nusidriekia Agnės Jonkutės minimalistinių peizažų horizontas – du tapybos darbai ir eksperimentinių unikalių fotografijų serija. Agnė pasakoja: „Esu tapytoja. Vis galvoju kaip užrašyti peizažą jo netapant, neperkuriant savo matymu, savo gestu. Koks peizažas yra pats? Kaip leisti peizažui įvykti popieriuje? Kaip peizažą užfiksuoti tokį, koks jis yra? Domina būtent peizažo autentišumas per šviesą ir laiką“. Žemė ar peizažo tema atkeliavo ir tebėra menininkei svarbi apmąstant ir mėginant įsijausti į girdėtus pasakojimus apie senelius, išgyvenusius sovietų įvykdytą ištrėmimą Sibire. „Ten gimė mano mama, ten amžiams liko jos tėtis, mano senelis, kurio nesutikau. Žemė, kurios nemačiau, bet apie kurią girdėjau daug: kalnai, Baikalas, gėlės… Tai yra tos nematytos Žemės paieška ar įsivaizdavimas kokia ji galėjo ar gali būti, suprantant kaip svarbu pagauti dokumentišką vietos, kurioje esu atvaizdą“.

Gintautas Trimakas – vienas svarbiausių Baltijos šalių fotografų ir menininkų, 2018-aisiais apdovanotas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija. Menininkas oponuoja pašėlusiai gyvenimo tėkmei atsisakydamas skaitmeninės fotografijos, pačiu savo kūrybos būdu – kurdamas unikatus – primena, kad visko, kas mus supa, negalima padauginti, o sunaikinus – atkurti. „Nėra jokių daiktų, tik šviesa ir tavo refleksijos – pats esi tos šviesos šešėlis“ – sako Gintautas Trimakas. Jo kūryba siūlo kosmologinę objektų, aplinkos ir jo paties analizę. Akcentuojamas fotografijos autentiškumas ir dvasinė pačios nuotraukos esmė. Čikagos EXPO parodoje pristatoma kūrinių serija „Tiesioginis pozityvas“ (Unikalūs sidabro želatininiai atspaudai). Fotografijos sukurtos pasiskolinus dar 1839 metais vieno iš fotografijos pradininkų Hippolyte‘o Bayard’o (1801–1887) išrasto tiesioginio popierinio pozityvo terminą. Tai technika, kuri paradoksaliai prieštarauja analoginės ir skaitmeninės fotografijos kaip mechaninės reprodukcijos priemonės prigimčiai. Tiesioginio pozityvo būdu sukurto fotografinio atvaizdo atkartoti ar multiplikuoti neįmanoma, nes čia neišlieka fotografinis negatyvas ar skaitmeninė laikmena. Tiesioginio pozityvo būdu fiksuojant atvaizdą yra sukuriamas vienetinis ir unikalus kūrinys. Fotografijos sukurtos mediniu britų gamybos „Ross“ dumpliniu fotoaparatu „half plate” formatu, XIX a. objektyvu ant XX a. gamyklinio „pasenusio” sidabro bromidinio, chloridinio, jodidinio fotopopieriaus, naudojant reverso ryškinimo procesą.

Žilvino Landzbergo kūriniuose – iš pažiūros atpažįstami, bet nelengvai įvardijami vaizdiniai: sapniški objektai iš pasąmonės, vaikystės, galbūt pasakos. Piešinys jam dažnai ne tik būsimo darbo repeticijos laukas, bet visavertis kūrinys savaime. Menininkas dalijosi pastebėjimu, kad jo vaikai piešdami ne kopijuoja pasaulį, bet jį kuria. Pats būdamas profesionalas tobulai išlavinta ranka, autorius deda pastangas, pasiekti tokią laisvės būseną. Jo piešiniai nevaizduoja gamtos, bet elgiasi, vystosi lyg būtų gyva gamtos forma. Pasitelkdamas pasakos motyvą ir jos logiką, menininkas kvestionuoja žmogaus ir gyvūnijos, kultūros ir gamtos santykį. Pokalbyje su menininke ir kuratore N. Černiauskaite mini: „Mane labai domina pasaka ir pasakojimas, sukurtos realybės teritorijos, – atskleidžia menininkas, teigiantis, kad tai kaip architektūra. – Mūsų vaizduotė galėtų labai stipriai paveikti kapitalizmą tuo, kad nebereikėtų daiktų, mes galime susikurti daiktus vaizduotėje ir juos naudoti, dalytis pasakojimo principu, kuris yra vienas seniausių žanrų.“

Landzbergas renkasi paprastas medžiagas, jam galėtų būti artima Arte Povera. Taip savu būdu kalba apie vartotojiškumą ir galimybę nuo jo pabėgti. Nevengdamas socialinės kritikos, ryškus situacionistas siekia įtraukti žiūrovą į autonomišką tikrovę, į savo paties sukurtą sistemą, kurioje vyrauja alternatyvus racionalumas. Ž. Landzbergas pritaria prancūzų filosofo Bruno Latouro minčiai, kad mes niekada nebuvome modernūs: „Mintis tokia, kad žmonės niekada ir nebuvo labai modernūs ar išsilaisvinę, racionalūs, jie visada buvo hibridai, mišrūnai, gamtos dalis“. Žilvinas per pasakos motyvą, jos kvestionuoja santykį tarp žmogaus ir gamtos, arba tarp kultūros ir natūros.“

Per šių menininkų kūrybą mums primenami trapūs ryšiai tarp žmonių, šalių ir viską supančios gamtos. Esame kviečiami prisiminti gerbti ribas, išlaisvinti vaizduotę, leisti pasauliui ir jo laisvei klestėti. Taip pat – kad esame neišvengiamai tarpusavyje susijusi visuma, bet kiekvienas esame asmeniškai atsakingi už savo pasirinkimus ir žingsnius, kuriuos darome. Galerija „Meno parkas“ kviečia žiūrovą įsiklausyti į pasaulį ir pajusti tylius būties dėsnius.

EXPO CHICAGO 2023 | Balandžio 13–16 | Navy Pier (600 E Grand Ave, Chikaga IL 60611, JAV)

Galerija „Meno parkas“ | Specialioji programa | Stendo nr. 455

Fotografija: Gintautas Trimakas. ‘Tiesioginis pozityvas’.