2018 02 01

Fotoreportažas iš projekto „/prɒkˈsiːmɪks/ (proksemika*)“ „Sodų 4“

artnews.lt

Parodoje pristatomi 5 projektai – kolektyvinės tapatybės, atskleidžiančios dabartinį vartotojų/kūrėjų santykį su medijomis. Čia susitinka įvairūs (konfliktuojantys) medijų būviai ir sampratos: būrėjos, virtualios „telefoninės“ tapatybės, santykiai su anapusiniu bei pasąmoniniu pasauliu ir medijų poveikiai asmeninėms kertelėms.

Projektai kviečia prisijungti, įsijungti, įsitraukti ir atsijungti nuo kasdienybės informacinių tėkmių; nuo intymios atverties ir praverties iki išsivalymo ir pravalymo – tokios medijų funkcijos atsiskleidžia bandant sąveikauti su objektais ir procesais parodos erdvėje.

25 jauni menininkai, architektai ir dizaineriai, kultūros vadybininkai ir dailėtyrininkai nagrinėja ir kviečia patirti savo ir jūsų asmenines teritorijas bei jų ribas.

Ši paroda kaip ir daugelis parodų išties yra neverbalinės komunikacijos išraiška erdvėje. Neverbalinę komunikaciją galime apibrėžti per 5 aspektus: semiotiką (ženklų kalba), kineziką (kūno kalbą), haptiką (prisilietimą), chronemiką (laiką) ir proksemiką. Nors čia matome visus aspektus, dalyviai gilinasi į pastarąją – proksemiką – tiksliau kaip žmonės per santykį su erdve ir konkrečius objektus apibrėžia savo asmeninę erdvę (teritoriją). Koks bendravimo atstumas laikomas intymiu, o koks tinkamu tarp draugų ar bendradarbių? Kaip medijos pakeičia komunikacijos erdvių sampratą? Kokios medijos šiandien egzistuoja be jokių technologijų? Su šiais klausimais paroda tampa lyg ir tyrimo instrumentu, susiejančiu kūrėjų mintis su pačios projektų erdvės lokacija ir iš jos kylančiomis įtampomis.

Paroda veikia iki 2018 vasario 2 d., trečiadieniais – penktadieniais 15–19 val. arba susitarus tel. +37062728274

*1) proksemika (sociologijoje, psichologijoje ir komunikacijoje) studijuoja žmonių ir gyvūnų erdvės poreikius bei jų teritorijų formavimą(si);

2) proksemika (lingvistikoje ir komunikacijos teorijoje) nagrinėja individų komunikacijos atstumą bei intymumo laipsnį tarp jų pokalbio metu.

Dalyviai: Lukas Avėnas, Evelina Dapkutė, Jovita Laurukėnaitė, Ignas Pavliukevičius, Karolina Sadlauskaitė, Beatričė Umbrasaitė, Žilvinas Bražukas, Milda Karpavičiūtė, Liucija Kuchalskytė, Lina Virgailytė, Gintaras Zinkevičius, Simonas Palovis, Ieva Sinickaitė, Paulina Ružauskaitė, Kornelija Maslovaitė, Greta Skamaročiūtė, Gabrielė Kunevičiūtė, Marija Pulokaitė, Kazimieras Brazdžiūnas, Justina Muščinskaitė, Kristė Hincaitė, Dovilė Gecaitė, Milda Skukauskaitė, Gintarė Volosenko, Donatas Linkus.

Moderatorius: Vytautas Michelkevičius

Paroda buvo sukurta VDA magistro kurso „Medijų teorijos ir praktikos“ metu. Jame bendradarbiavo magistrantai iš daugiau kaip 10 skirtingų praktikinių ir teorinių specialybių.

Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Greta Skamaročiūtė, Gabrielė Kunevičiūtė, Marija Pulokaitė, Kazimieras Brazdžiūnas, Justina Muščinskaitė, Mėk ir dalinkis / Like and Share https://www.facebook.com/tas.pats.3323

Socialiniuose tinkluose gali būti bet kuo – nuo žavaus įdegusio vyriškio su Harvardo diplomu iki translytės, neopagoniškos, nepilnametės asmenybės. Gali būti ir savimi – tokiu, kokiu nori, kad tave matytų.

Asmenybės sukūrimo pagrindas – tai pastovus turinio kūrimas ir kuravimas. Telefonas tapo muziejumi, saugančiu visas asmenine detales. Tai toks asmeniškas daiktas, kad jame esančias neviešintas nuotraukas, užrašus, skambučių istoriją ir kitą informaciją saugome kaip savo dienoraštį, kuris pakliuvęs į svetimas rankas leistų pamatyti kur kas tikroviškesnį, intymesnį portretą.

Šiuo projektu siekiama iškelti klausimą apie identiteto suvokimą ir formavimą, ištrinti ribas tarp kiekvieno autoriaus indėlio, privačią erdvę perkelti į viešą ir pažiūrėti, kas iš to gausis.

Like & share & comment & subscribe & follow @taspaccc / #slavojzizek #psychoanalisis #waysofseeing #contemporaryart #marcelbroodthaers #iphone #amaliaulman #treasuresfromthewreckoftheunbelievable

Greta Skamaročiūtė, Gabrielė Kunevičiūtė, Marija Pulokaitė, Kazimieras Brazdžiūnas, Justina Muščinskaitė, Mėk ir dalinkis / Like and Share

Beatričė Umbrasaitė, Žilvinas Bražukas, Milda Karpavičiūtė, Liucija Kuchalskytė, Lina Virgailytė, Gintaras Zinkevičius, Antkapis – irgi medija

Kaip teigia autoriai, „Savo projektu analizuojame medijos sampratą suteikdami jai netikėtas formas, pavyzdžiui antkapį. Sekdami M. McLuhano pozicija, atsiribojame nuo antkapio turinio ir žaisdami su jo estetinėmis savybėmis stebime kokius tarpusavio ryšius galime atrasti ir… Pagerbti. Juk antkapiu pažymima kapo arba mirusiojo palaidojimo vieta: skaitome granite išgraviruotas raides, iš dviejų iškaltų datų nejučiomis imame skaičiuoti prabėgusį laiką, atnešame gėlių, prisimename arba spėliojame koks gi buvo tasai žmogus, prie kurio atminties vietos stovime, liūdime, gedime, o gal imame kvestionuoti savo paties mirtingumą?

Eksperimentuodami su antkapiu kaip medija, kviečiame žiūrovą trumpam stabtelėti prie antkapio, reprezentuojančio daugeliui gerai pažįstamas, tam tikruose gyvenimo etapuose figūravusias, tačiau šiandien jau pamirštas, pasenusias ir nebenaudojamas komunikacijos medijas. Tokiu būdu žiūrovus skatiname kurti vidinį dialogą su savimi, savo praeitimi, prisimenant pirmąsias išsiųstas trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu, galbūt nedrąsius bandymus naudotis kompiuteriu. Tikriausiai tuometinės naujosiosios technologijos atrodė kaip nesibaigiančių galimybių virtinė? Tačiau šiandien, technologijoms taip sparčiai tobulėjant, buvusios inovacijos jau spėjo nukeliauti į daugelio mūsų retai aplankomus prisiminimų užkaborius. Vis dėlto, pirmosios komunikacijos medijos ne vienam mūsų padėjo sukurti bei išsaugoti naujus ir buvusius ryšius, tapo daugybės naujų patirčių dalininkais. Būtent todėl – prisiminti verta.“

Lukas Avėnas, Evelina Dapkutė, Jovita Laurukėnaitė, Ignas Pavliukevičius, Karolina Sadlauskaitė, (non)personal computer – (ne)asmeninis kompiuteris

Autorių teigimu, „Kompiuteris – dar vienas žmogaus tęsinys, kuris kaip fiziškai neprijungtas ir atskiras objektas lieka neatsparus privatumo pažeidimams. Tapęs neatsiejamu gyvenimo įrankiu, jis reprezentuoja medijų ir tinklo užvaldytą pasaulį, kokį kadaise pranašavo Marshallas McLuhanas, – neapibrėžtą, karštą ir simultanišką. Jame it panoptikume jaučiamės stebimi, fiksuojami, analizuojami, sekami ir eksponuojami; jame dalyvaujame kurdami iliuzines gyvenimo tikroves, į kurias kartais ne savo noru esame įtraukiami. Suabejodami gyvenimo autentiškumu susiduriame su būtinybe permąstyti žmogaus ir technologijų simbiotinį ryšį bei apsvarstyti (ne)galimą priklausomybę nuo jo. Todėl, tarsi prisidėdami prie šių svarstymų, savo projektu kviečiame paklausti, – ar stebimo objekto būsena yra skaitmeninių medijų įsivyravimo rezultatas, o gal ją lemia amžina stebėtojo pozicijos galimybė?“.

Lukas Avėnas, Evelina Dapkutė, Jovita Laurukėnaitė, Ignas Pavliukevičius, Karolina Sadlauskaitė, (non)personal computer – (ne)asmeninis kompiuteris

Simonas Palovis, Ieva Sinickaitė, Paulina Ružauskaitė, Kornelija Maslovaitė, Flushed media

Graffiti išgražintos viešųjų tualetų sienos lyg ir neatitinka įprastinio tualeto estetikos suvokimo. Kad ir vieša, tualeto erdvė – itin asmeniška, tad norisi jaustis jaukiai ir saugiai, o keverzonės tam gali trukdyti. Kodėl, to nepaisant, ši užsibrėžta tvarka gadinama piešiniais, žodžiais, mintims, kupinais emocijų, gilios filosofijos, nešvankaus humoro ar net desperatiškų mėginimų susirasti antrąją pusę? Ar viešieji tualetai tai ne tik kūno išvalymo vieta, bet ir minčių? Kokią žinutę „vandalai“ mėgina perduoti kitiems lankytojams? Kas tai per medija?

Simonas Palovis, Ieva Sinickaitė, Paulina Ružauskaitė, Kornelija Maslovaitė, Flushed media

Kristė Hincaitė, Dovilė Gecaitė, Milda Skukauskaitė, Gintarė Volosenko, Donatas Linkus, ***

Fotografijos: Lina Virgailytė, Lukas Avėnas, Vytautas Michelkevičius

Foto