Fotoreportažas iš tarpdisciplininio meno projekto „Kabinti“ Vilniuje
artnews.ltRugsėjo 25 dieną kultūros bare „Kablys“, Vilniuje, buvo pristatytas tarpdisciplininio meno projektas „Kabinti“. Pirmoje vakaroje dalyje eksponuoti šiuolaikinės menininkės Kristinos Inčiūraitės naujausi audiovizualiniai kūriniai, antrojoje – šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės specialiai šiam renginiui sukurta ir atliekama vokalinė instrumentinė kompozicija „Oša“.
Apjungiant muziką bei audiovizualinį meną, projekte stengtasi užkabinti prieštaringą laikmečių sandūrą, ideologines transformacijas, moters tapatybės klausimus. Projekto autorės – Eglė Sirvydytė ir Kristina Inčiūraitė – bandė konceptualiai sulieti matomo ir nematomo, tikrovės ir iliuzijos ribas. „Kablio“ erdvė prisipildė moteriško balso, iki lakoniško fotografinio vaizdo ar girgždančio garso suspenduotos emocijos.
Anot projekto autorių, sunkiasvorėje „Kablio“ erdvėje trūksta moters identiteto ženklų. Galbūt šioje erdvėje stipriausias moterišką tapatybę konstruojantis įrankis galėtų būti moters balsas – tai, kas neapčiuopiama, nepamatuojama kvadratiniais ar kubiniais metrais, kas pasklinda ore ir transformuojasi, kas įsigeria į pastato sienas ir išnyksta redukavęs maskuliniškumo perteklių bei lyčių prieštaras.
Pagrindinis tarpdisciplininio projekto akcentas – šiuolaikinės muzikos kompozitorės ir vokalistės Eglės Sirvydytės specialiai renginiui sukurtos vokalinės ir instrumentinės muzikos kompozicijos „Oša“ pristatymas. Šiame projekte atsigręžta į talentingą sovietmečio kompozitorę Konstanciją Brundzaitę (1942-1971), kuri stojo į vieną gretą su kitais sovietinės epochos modernios muzikos kūrėjais ir buvo įvertinta kaip pirmoji moteris moderniosios lietuvių muzikos istorijoje. Sovietinius laikus menančiame pastate pagerbtas kuklios, šiandien nedažnai prisimenamos kūrėjos atminimas. Eglė Sirvydytė savo muzikinėje kompozicijoje minimalia vokaline ir instrumentine raiška sulydė asmenines patirtis su Konstancijos Brundzaitės muzikiniu palikimu.
Vokalinės instrumentinės kompozicijos „Oša“ atlikėjai: Vytautė Pupšytė (vokalas, sopranas), Eglė Sirvydytė (vokalas, altas), Toma Izabelė Migdol (vokalas, altas), Milda Zapolskaitė (vokalas, altas), Kristina Svolkinaitė (vokalas, altas), Elena Marcinkevičiūtė (smuikas), Gintė Kriščiūnaitė (smuikas), Dalia Tamošiūnienė (smuikas), Kęstutis Pleita (altas), Aurimas Rimeikis (trimitas), Nerijus Laukaitis (trombonas).
Kitoje tarpdisciplininio projekto dalyje šiuolaikinė menininkė Kristina Inčiūraitė kritiškai apmąstė reprezentatyvų maskulininį sovietinių pastatų ir monumentų charakterį. Vesdama audiovizualinį dialogą su sovietiniu „Kablio“ pastatu, ji atsigręžė į kelis ikonografinius alegorinio pobūdžio sovietinius monumentus, esančius Kijeve ir Volgograde. Tiesiogiai nerodydama šių monumentų, menininkė kūriniuose akcentavo su jai susijusio garso reikšmę. Pasak jos: „Iš monumentų sklindantys garsai atveria erdvę apsvarstymams apie kolektyvinę atmintį, asmeninę patirtį bei kintančius visuomenės lūkesčius.“
Eksponuoti kūriniai:
Kristina Inčiūraitė, „Motina“, 2013, dviejų dalių audiovizualinė instaliacija;
Kristina Inčiūraitė, „XYZ“ 2013, performansas (bendradarbiaujant su Audrone Čerskyte, Sigita Pikturnaite ir Jurgita Tamašauskiene);
„Motina tėvynė“, vaizdo įrašas, šaltinis iš „YouTube“, 2013, trukmė: 6 min.
Fragmentas iš TV kanalo „Rusija“ užsakyto dokumentinio filmo apie Mamajevo kurgano statybą, rež. Aleksandras Černichas, 2003, trukmė: 30 sek.;
Evgenios Levin fotografijos